31 diena

Liko lygiai trisdešimt viena diena. Lygiai mėnesis. Gyvenimas progresyviai nesikeičia ir kuo toliau,tuo labiau į galvą lenda noras bėgti tuo į priekį judančiu ratu atgal.
Kodėl taip greitai,kodėl dabar?



Ir ko aš taip bijau?

Disciplina išskrido į Majamį rudens atostogoms

Trečiadienio ryto/dienos/popietės/vakaro maršrutas : lova-šaltdytuvas-lova-tualetas-lova-lova-tualetas-lova-lova-lova, verčia susirūpinti.

Išvados,hipotezės ir tyrimai,priimti judinant 0,001 procentą kūno raumenų, leidžiant atostogas lovoje:
1. Prie lovos atsinešus 4 kakavos puodukus, penkto neštis nepatartina - duš vienas iš pirmojo ketverto.(Kątik įrodyta).
2. Leidžiant laiką lovoje, telefoną verta laikyti kuo toliau. Pasielgus priešingai galimai prasidės liūdesio priepoliai, traukuliai ir kitos negandos,perskaičius senas širdį drąskančias sms žinutes.
3. Kai suprantate,kad jūsų paklodės didžiąją dalį užima padažas,o jūs vistiek valgote lovoje, melskite aplinkinių,kad priverstų jus nuveikti šį tą namų ruošos srityje, kitaip liksite pasmerktas lovos rėžimui visą likusį atostogų laiką.
4.Jei žiūrėdamas ryto filmus per tvtris apie žmones-ruonius, gebate tame įžvelgti tris pliusus - kuo staigiau išjunkite televizorių ir pasitarkite su gydytoju,žudiky arba vaistininku. Tingėjimo liga jums jau rimtai smogusi.
5. Jei vienintelis žodis,kurį norėtumėte kartoti likusį gyvenimą yra "man sunku" arba "atnešk..", "paduok", melskite aplinkinių,kad jus kutentų tol,kol pavyks nejučia iškristi iš lovos.
6. Praleidus šešias valandas lovoje,nuo pabudimo ryte, ateina baimė namų telefono skambučio garsui,galimai priversiančio pakilti iš lovos.
7.Kai suprantate,kad blogus rašote tiesiogiai iš lovos, jūsų situacija lygi Urtės Povilaitytės trečiadienio būsenai.

Lovos įkaitė blogo herojė ragina visus skaitančius šį postą melstis už jos neužilgo atrofuosiančias galūnes ir mingančią sielą.
Ačiū.
P.S. Visa tai verčia susimąstyti,o kas gi būtų su čiužiniu Dormeo? Oooo nee, matyt,dar baisiau.

Batai - gelbsti gyvybes

Įžangėlė: Kaunas yra bene vienintelis Europos miestas stebinantis gyventojų brendimo greičiu. Tik Kaune keturmetis geba turėti trejų metų telefonų vagysčių stažą, du peilius kišenėje ir talpinti ginklą mažyčiame delniuke, tuo pat metu grąsindamas mirtimi dešimčia kartų vyresniems miesto gyventojams.


Žemaičių gatvės sustojimas Kaune, viena baisiausių paaulio vietovių, traukianti visus mynėtuosius mažamečius gangsterius it magnetas.
Todėl, logiškai, nieko keisto, kad U.P ir R,D. per plauką pavyko išvengti mirties sėdint minėtoje stotelėje ir diskutuojant apie vėluojančią Kamilę.
Sėdinčius ant suoliuko Roką ir Urtę sutiko keturmetis gangsteris, raginantis Roką parodyti turimą, mažamečių gangsterių terminologijos deimantą "ragelį" ir paruošti galvą smūgiui.
Situacija krypo į blogąją pusę, o mažojo teroristo draugas, stovintis netoliese mielai šypsojosi, neketindamas stabdyti draugo, tikusio jam į sūnus.
Urtė bandė ginti Roką, sakydama,kad jis jos geriausias draugas ir jo telefonas po gaisro, todėl nevertas dėmesio. Teroristai šypsojosi Urtei ir žadėjo jos neliesti,dėl šaunių batų. Didysis kankintojas netgi prisiminė,kad žiemą Urtė jį vaišino mėtiniais Slimais,kas buvo dar vienas patvirtinimas apie blogo herojės draugų iš kalėjimo rato didėjimą. Po atsiminimų popietės, Urtė tapo visiškai "sava", Rokas buvo paleistas, o gyvybę išgelbėję Snupdogo batai(Urtės mylimiausi) buvo pamilti iš naujo.
Aleliuja močiutei, nupirkusiai batus, Timberland - sukūrusiems apsaugos priemonę ir Rokui išlaikiusiui įtampą.


Ir taip, grožio konkursai visgi sako tiesą: grožis - išgelbės pasaulį.
Ačiū. Linkėjimai keturmečių gangsteriui mafijai.

Gabalais iškritęs ATOSTOGŲ ATIDARYMAS

Gerbiamieji,
Jei ruošiatės toliau skaityti šį postą,norėčiau iš anksto įspėti dėl galimai skrandį trikdančių pasekmių, likimo pokyčių ir nuostabos raukšlių. Silpnų nervų skaitytojai, čia Jums tikrai ne vieta.
Su visa derama pagarba, blogo autorė.

Įspėjamoji pastraipa buvo parašyta ne dėmesiui pritraukti, jei supratote kitaip, vis dar yra galimybė neskaityti - pasinaudokite ja.

Įžangėlė: Žymaus Kauno filosofo, naktinio žvėries, Svarovskių karaliaus Saimono vasaros teorija, jog žmogus,tai ne šuo, šeštadienio naktį subyrėjo į keraminis tualeto klozeto šipulius.

Mitus sugrivęs renginio scenarijus:Nusprendę surengi ramų kino vakarą nt sofos prie televizoriaus, Kamilė, Dominykas (galite rasti kodiniais slapyvardžiais: Daktaras, Dakatriukas, Daktariūkštis, Gabrionis, Grobuonis),Liudvika, Saimonas, Goda ir iš pagarbos pakeistas vardas - Lina, nė patys nepajuto,kaip jų planuotasis ramus pasisėdėjimas virto interaktyviuoju išlikimo žaidimu "Ant kiek tu Drąsius".
Po trijų buteliu degiojosios, Kamilę ištiko klinikinė mirtis, Godą ištiko seselės profesija, o drastiškus kūno pojūčius atlaikę Liuda, Urtė,Saimis ir Daktariukas suprato,kad atėjo metas laiko ir visų kartų patikrintam įdomiausiam pasaulio žaidimui "Bonka".
Ant grindų susėdę jie linksminosi vienas kito meilės pliūpsniuose ir šelo butelio sukimosi vėjuose. Žaidimas baigėsi Liudvikos lūpų žaizdomis, Domo išėjimu ir žaidimo tęsiniu naktinėje Laisvės Alėjoje.

Grįžusius atgal į Maironios gatvės mitų griovėjų būstinę, iš koncerto grįžo Lina, iš mirties prisikėlė namų savininkė Kamilė ir Goda pagaliau atsikratė seselės/morgo darbuotojos/gaivintojos profesijos.
Tada buvo atidaryta lemtingoji ketvirtoji degiosiosios bonka ir prasidėjo dar labiau lemtinga antroji vakaruškos (aut.teisės A. U.) dalis.
Atgal į lovą grįžusios Kamilė su Goda paliko ketvertą užbaigti vakarą vienus.
Išalkę jie gamino maistą, pagaminę jį valgė. Galbūt jei Lina nebūtų valgiusi pievagrybių - žirnių troškinio užsigerdama stiklinaite degiosios, kompanijos likimas nebūtų pakitęs šitaip smarkiai.
Suvalgę troškinuką Liudvikos,Saimio ir Urtės draugija sugulė į lovą, apsikamšę ir šeimyniškai žiūrėjo batmaną. Šeimos idilę sujaukė Liudvikos skrandis, panoręs supažindinti pasaulį su tuo, su kuo pats buvo privertas susipažinti.
Liudutė nubėgo į tualetą, grįžo su naujienomis. Geroji buvo ta,kad nuo vaizdo vonioje jos skrandukas atsisakė savo idėjos, blogoji - Lina komoje prie tualeto,svarstyklės sudužusios, kriauklė pilna žirnių, o kvapas smelkiasi per storas medžio duris.

Saimonas nusprendė,kad tai nieko ypatingo ir siūlė Urtei toliau tęsti vakarą lovoje, bet Urtės smalsumas nugalėjo bet kokias Saimono fantazijas/namiokus/prašymus.
Vaizdas tualete Urtę mažų mažiausiai nustebino. Vonioje buvo pilna stiklinių svarstyklių(amžinąjį atilsį joms..)šikių, cielų pievagrybių , žirnių ir morkų gabalų.
Laimei, Urtė iėjo jau po Liudos, nes jai atėjus Lina suko ratus kriauklės glitėsiuose savo ranka.
Kol Saimonas amžino Linos pridarytą žalą, Urtė apsiavė batus ir šlavė daržoves/stiklus/vonios plytelių gabalus nuo vonios grindų.
Tuomet vyko ilga fotosesija ir Linos gaivinimas vandeniu su citrina supiltu į stiklainius dėl puodelių ir kitų švarių indų deficito namuose.
Gal jei Urtė nebūtų davusi Linai tų stiklainių tualeto gyvybė tą naktį nebūtų užgęsusi.
Palikę Liną skrandžio valymo procedūruose grįžo į lovą ir tęsė batmano filmo peržiūrą,besidžiaugdami makiažu ir kostiumais.
Po poros valandų kilo mintis patikrinti,kaip gyvenime sekasi Linai.Tai buvo puiki mintis, nes nuo jos greičio priklausė rytdienos valymo kiekis.
Lina valgė viską nekramtydama,todėl atgal į viešumą sugrįžęs maistas nebuvo praradęs formos. Pakėlusi Liną, Urtė rado tualetą su dviems stiklainiais viduje, kupinus skranduko grybų, išvemtų lygiai tokių,kokie jie augo pievose, žirnių lygiai tokių, kokius juo gamta augina ankštyse. Tai pakėlusi stiklainius Urtė išvydo šį tą neįtikimo - tualeto krašte žiojėjusią galvos dydžio skylę ir šalia, ant grindų nukritusį klozeto gabalą.

Liudvika gaivino Liną, net jei atsikalbinėjant/vemiant tuo pačiu momentu sugebėjo liepti jai suvalgyti citriną,belakstydama po smirdintį vonios kambarį su laboutinais Liudutė atrodė išties šauniai, todėl Saimonas daugybę kartų įamžino jos grožį veiksmo fone.

Urtė nuvedė Liną iki vonios ir liepė jai tęsti ten.
Nubėgusi atgal pas draugus sukėlė aliarmą : momentas, manydama,kad taip pavyks prikelti tualetą antram gyvenimui, po dvidešimties minučių visų stalčių atidarinėjimo momento paieškose, buvo prižadinta namų savivinkė Kamilė.
Klinikinę mirtį tąnakt išgyvenusi, kalbėdama su mama telefonu žiaugčiojusi Kamilė, prižadinta iš miego tvirtai laikėsi.
Lina deja,tuo pasigirti negalėjo. Nuo galvos iki kojų skrandžio daržovėse įsiamžinusi Lina buvo nuvesta į vonią ir palikta tenai praustis.

Palikę Liną draugai ramino save nuikotinu balkone,mąstė apie rytojaus akistatą su Kamilės tėvais ir ragino vieni kitus nueiti į vonią patikrinti Linos būsenos.
Didžiausia laimė,kad tai netruko per ilgai ir išsiųstoji Urtė spėjo. Lina gulėjo vonioje,jos veidas buvo iki kaklo paniręs vandenyje. Tą sekundę iš Urtės organizmo pasišalino visi tą vakarą išgerti gėrimai,sutriko visi kūno procesai ir ji traukė galvą iš vandens įsitikinusi,Lina mirusi.
Ne,ji nemirė. Gerai bent tai,kad ta naktis apsiribojo tik tualeto netektimi,nes lavono vonioje būtų šiek tiek perdaug.
Urtė Linai išplovė galvą, jai pagerėjo ir neužilgo Lina jau buvo pasiruošusi judėti namo.Pasilikti ten būtų buvęs prasčiausias skenduolės gyvenimo sprendimas, vien dėl Kamilės širdies skausmo, kompaniją palikus tualetui.

Nepaisant bomžų kvapo visuose namuose, prarastų galimybių miegui, vos nemirusios Linos ir tolesnio egzistavimo BE TUALETO kompanija juokėsi nesustodami. Gedulas dėl unitazo mirties virto istetiniu juoku ir sisiojimu vonioje, nuleidžiant dušu. Užsinorėjus rimtesnio reikalo kentėjo Kauno Archyvo kiemelyje gyvuojanti eglutė,po kuria esanti žemė vidury nakties buvo patręšta.
Įgavus visus tris taip, prasidėjo laukimas, kol atsidarys CoffeInnas, tiksliau ten esantis sveikas unitazas.

Prasikankinę/praaitraumavę/prasijuokę Kamilė, Urtė, Liudvika, Saimonas ir Goda ryte sulaukė nekviestų svečių. Rytiniai džiaugsmai išties nedžiugino, tualeto nebuvo, Liudvika mirė lėta skausminga mirtimi, Kamilė nežinojo ar verkti,ar juoktis, o Urtė jautėsi kaip per gimdymą,iš skausmo prigulusi ant AmRocket nuo jo nesugebėjo pajudėti kokias tris valandas,todėl ten buvo ir padažyta.

Atlaikę visą stresą belaukinat Kamilės tėvų, apgalvojus visas savižudybių formas, Kamilės tėvai pasirodė esą nusileidę iš dangaus. Jie juokėsi dar daugiau nei mes,skandavo: Ura,mes neturim tualeto ir liūdėjo tik dėl baliuje pradingusiu Kamilės tėčio tapkių.

Pakalbėjus su Kamilės tėvai, svečiai grįžo namo, džiaugėsi tualetais, skysčiais, reanimavo skrandžius ir kūrė bairius apie tualeto ašaras, Liną - absoliutų blogį ir suprato,kad esama situacija dar visiškai šauni, lavonas vonioje būtų pasibaigęs liūdniau.


va čia tai BALIUS.
Sėkmės tau rojuje,tualete.
P.S. Posakis in your face, po šio šeštadienio - sekmadieno renginio įgavo kitą išsireiškimą: in you toilet.
Ačiū.

-Karšta? - Neea.

Pirmoji dalinai atostoginė diena, suteikė blogo herojai gyvenimiškos išminties,kuria ji kaip jau įprasta, apšvies tamsius blogo skaitytojus (jokios rasistinės potekstės).
Atlaikiusi prarastą miego valandą mokyklos paskaitoje apie gaisrus, dūmus, cigaretes ir fejerverkus viename, įsitikino,kad gyventi vieno aukšto name be sienų,elektros,dujų, visų įmanomų namų apyvokos prietaisų, vaikų,degtukų,kaimynų ir rūkymo, vienintelis kelias į visišką garantiją būsto saugumui nuo gaisro. Labai apmaudu todėl,kad mūsų klimato juostoje tai beveik neįmanoma.
Tuo Urtė įsitikino per likusią dienos dalį, baimindamasi dėl rankų gangrenos ir bestingstančio ledo šlapiuose batuose.
Didžiojo penktadienio rimčiausi pastebėjimai:
a) Šaltuoju sezonu geriantį atpažinsi iš mėlynos nosies, rūkantį - iš mėlynos rankos.
b) Reivinimas gatvėje per krušą - skaudus reikalas.
c) Šiandien ryte snigo.
d) Lietuvos Talentai traumuoja jaunimo humoro jausmą, socialinę raidą ir akis.
e) Kiekviena komapnija turi Motinos Teresės pareigas atliekantį draugą.


Gero savaitgalio ir dar geresnio oro.
Ačiū.

P.S.
Dienos dialogas:
- Goda,kodėl mes šitaip nesutariam?-Urtė
- Nes jūs tiesiog daugiau nei draugės..-Marija
-Jo,priešės,-Goda.

Henriko išdaigos arba Lakūnai liūdi

Prieš porą savaičių gimus idėjai padaryti atsotogų mokyklos diskoteką niekas neatrodė sudėtinga.
Klasės pijankių stažas,rodos, kėlė į kompetencijos aukštumas, net Zvonkės vestuvių organizavimas nebūtų išgąsdinęs.
Dėja, turint reikalų su Dariaus ir Girėno gimnazija, blogiausias variantas, visuomet bus dar blogesnis.
Teko praeiti kryžiaus kelius mokyklos kolidoriais, pastoviai agituoti,mažinti kainas, ieškoti šildymo, išmušinėti pinigus iš didžėjų ir užsiimti kita kasdien vis labiau erzinančia veikla.
Galiausiai, likus šešioms dienoms, rodos, padarius neįmanomą dalyką:prievertus visą mokyklos Exito armiją sudalyvauti, koją pakišo išnuomuotosios Jazzo Palėpės savininkas. Ponui Henrikui, netyčia išsprūdo,kad kaimynai labai aršūs ir diskoteka be policinkų neapsieis.
Suprasdami,kad Junior party nėra idėjinis zenitas, o moksleiviai nuo vandens linksmi nebus, nuvylus visus exito karius, septintokus badančius įrodyti šešiolikmetystę ir nusikabinti organizatorę, oficialiai skelbiama,kad dėl gerbiamo dėdės H, "D&G le prestiž" atostogų balius ATŠAUKIAMAS.
Organizatoriai, kuratoriai, apsauga ir Martis išreiškia didelį liūdesį ir apmaudą.
Pliusas vien tas,kad nebekils pagunda pasikarti nerandus,ką pasirengti ir kad dėdė H. be smurto sutiko grąžinti sumokėtą užsatatą.
Lakūnams gedulas (netrukdantis švęsti atostogų šventės).

Ačiū. Dėdei H ne ačiū.

Besilaukiantys autobuse arba Pirmadienis keista diena

Dalis numeris vienas: Neveltui pirmadienis eina iškart po sekmadienio
Po savaitgalio pirmadienius visada pagrobia DiArchi magų kolektyvas, kitaip šitų dienų keistumo paaiškinti neįmanoma.
Nuo pačio ryto Urtė skleidė keistus garsus, bendravo su savim ir su kitu pasauliu, šnabždėjo nesuprantama kalba, keistai drebėjo ir judino veidą. Kskart vis labiau šiurpstanti Goda baiminosi putų iš burnos ir siūlė fizinį darbą greitam pabudimui.
Pamokos baigėsi, pamažu Urtė vėl adaptavosi visuomenėje, gyvenimas, rodos, grįžo atgal,palikęs DiArchi magus praeity. Šitoje vietoje istoriją nutraukiame ir pradedame antrąją dalį, pavadinimu:
Taip,ji nėščia, bet siemkių iš manęs negaus..
Nuklydusi nuo jogos kurso, Urtė važiavo trisdešimt ketvirtu autobusu. Tai būtų visiškai paprastas kratymasis viešuoju transportu,jei ne šalia sėdėję besilaukinatys tėveliai.
Per tas dešimt minučių kelio apie juosUrtė sužinojo daugiau nei per televizijos realybės šou finalą. Kad skaitytojams būtų paprasčiau įsijausti į istorijos nuotaikas, herojams Urtė sugalvojo vardus: nėščia autobuso keleivė - Galina (ne,ji nebuvo čigonė, vardas parinktas atsitiktinai), nėščios keleivės širdies draugas - Igoris (vardas parinktas lygiai taip pat atsitiktinai) ir jų kelionė iki Žemaičių gatvės pas Igorio tėvus,kaip patys sakė telefonu mamytės mamai - "paprikolinti"..

Situacija numeris vienas:
Pora sėdi autobuso gale, kalba apie kvepalus. Galinai suskamba telefonas, kitąpus ragelio -mama. Trumpas pokalbis.
Begliaudydamas saulėgrąžas ir kas minutę bendydamas jas susikišti atgal į aptemptų,baltų, suplėšytų džinsų priekinę kišenę, dėl džinsų aptemptumo priverstas kaskart atsistoti, Igoris klausia mylimosios
-Ką sakė?
-Klausė kaip gyvenam,- atsakė mylimoji
-Nuu,- ištarė Igoris
-Nee,nu tai asakiau,kad vaikas tai ore,tik man nelabai. Dar sakė rytoj pažymos eit reikės,kad laukiuos,- Galina.
Tyla. - Igoris

Situacija numeris du:
Pora toliau sėdi autobuso gale, Galina visdar nėščia,o Igoris būsimas tėtis. Igoris glaiudo saulėgrąžas, lupdamas jas iš vienos kišenės, išgliaudęs mesdamas į kitą.
- Nori, - klausia Galinos
- Aha, - atsako būsima mama.
- Hahah, negausi, brangios buvo, - su šypsena ištaria tėvelis ir toliau valgo.

Situacija numeris trys:
Porelė sėdi gale, autobusui sustojus Aukštaičių gatvėje, pasigirsta įspėjimas apie keleivių kontrolę. Nei Igoris, nei Galina, įspėjimo nesiklauso, susipranta situacijoje tik būdami per metrą nuo juodaplaukės kontrolierės.

-Ė,bent dokumentą turi?- teiraujasi būsimas tėtis
- Karoooče, ne..- atsidūsta Galina.
- Nu..- ištaria Igoris
- Bet kai kai penkiolikos buvau,tai tokiai bobai rodiau pažymėjimą, nepatikėjo,kad penkiolika. Aš jai ir sakau, nu gi va spalio dvidešimtą, o ta netiki..praeitais metais čia.. Dūcha.. - piktinosi būsima mama.
Laimei, jaunoji šeima praspruko pro kotrolę ir laimingai išsisuko be baudos. Juodaplaukė neprašė nei pažymėjimų, nei talonėlių, matyt, šeimyninio lizdelio ardyti nesiryžo.

Atkentėjusi dešimtį munučių su jaunąja šeima Urtė rimtai apsvarstė skyrybų advokatės profesiją ir suabejojo posakio " Vaikai - mūsų ateitis" rimtumu.

Ačiū.
P.S. Besilaukiančios moterims gailėti saulėgrąžų nėra juokinga.

Savaitgalis - žali devyni

Pasaulį sudrebinęs,( ugnikalnius išliejęs, šiltnamio efektą padidinęs), Kauno naktų- Naruto - Daktarėlio balius Ramučiuose, visą savaitę kaustė svečių dėmesį artėjančiu pratęsimu.
Dėja, negailestingas gyvenimas šeštadienio vakarą neišvežė Daktarėlio tėvų, nepaliko namų savaitgalio vienatvei, o ir pačio, Supersajanu save laikančio Domo, neišleido į miestą.
Net ir per visuotinį gedulą, super čigų komanda, atlaikė liūdesio spaudimą, susitiko Saimoną ir šėlo ant Suši baro stogo laiptų, apsimesdami, kad tai prarastasis plotas,visiškai pamiršę apie mėlstančias galūnes - Rudolfo nosis ir kitas šaltojo sezono temperatūros įtakotas anomalijas. (Pamiršti, matyt, nebuvo gera mintis, nes užklupęs noras fotografuotis, atnešė liūdnus rezultatus..)
Laimingo atsitiktinumo dėka, Daktarėlui pavyko vakarui išsprukti iš Naruto gniaužtų ir laimingai praleisti vakarą, kvepiantį(diskutuotinas dalyvis..)karčiais trijais devynetais užkoduotais kavapais.
Išsėmę visą augalų skysčio gyvastį, kompanija sutiko Pasaulio žvaigždę - dantų meistrą Miką, palinkėjo jam sėkmės Lietuvos talentuose ir toliau šokdami pagal Gunterio dainą apie paliestą tralalą fotografavosi prie įmantriausių cenro vietų (skulptūra riedanti saga prisiskaito). Muzikinis fonas sukurs intymesnę vakarą atspindinčią nuotaiką:

Nusifotohrafavę prie visų architektūrinių nesėkmių, pasiryžo įveikti ilgą kelią iki Suflerio budelės, kojos šiek tiek streikavo, todėl darbas šiek tiek užsitęsė. Tiesą sakant, nei Saimonas, nei Dakatarėlis, tikslo nepasiekė - pusiaukelėje paliko Kamilę, Liudą ir Urtę kovoje su naktimi ir senamiesčio grindiniu.
Merginos nebuvo iš kelmos spirtos, o Suflerio budelė, rodos, buvo. Neradusios vietos ten vietos abu kartus tąnakt,jos ieškojo po visą senamiestį, kol galiausiai apsistojo pusiaukelėje Pas Stenley ir suko britų kabinimo planus.
Lygiai taip,kaip per šeši nuliai milijonas, buvo pasitelkta jungtinė :skambutis draugui-salės pagalba ir sužinotas atsakymas į klausimą, kaip pasakyti,kad mano žiebtuvėlyje baigėsi dujos (klasikinis variantas). Patarimas Do I look so stupid, neprieinamumui užtikrinti nebuvo panaudotas, nes alkis ir naktį uždarytos visų įmanomų maisto gavimo vietų virtuvės, privertė pajudėti namo.

Grįžusios į Kamilės rezidenciją merginos džiaugėsi lovos dydžio būlka, gynė,kad tai ne būlka, o pyragas, kol galiausiai atdaro lango šaltyje užmigo, besibaiminančios rytdienos kvapo kambaryje.

Rytas, kaip visuomet buvo liūdnesnis, už vakarykštį vakarą. Veidrodžiai situciją tik blogino,kaip ir lovoje valgomi makaronai, pastoviai krentantys nuo šakutės nat paklodės.
Buvo priimtas sprendimas, kad pudra - Dievo siųstas šventas daiktas ir pasišventinus veidą (įgavus drąsos),pagaliau pavyko išsiristi iš lovos ir pajudėti šimtą metrų iki Jazzbario.. Švepsas atgavino mirusius kūnus, na bent iš dalies, prasidėjo namų ilgesys, skrandžio ašaros ir atėjo neviltį varantis supratimas apie savaitgalio baigtį.

Išvados: Žalios devynerios - pakeis likimą, o sekmadienio rytas visuomet liūdins, net Daktarėlis nepadės.

P.S. Ruslanai Kirilkinai, su gimtadieniu!
Ačiū.

Veidas knygoj arba Feisbuko gyvenimo posūkiai

Prisigyvenus iki karo,kas paspaus daugiau laik ant tavo įdėtos nuorodos, pakomentavus visų trijų milijonų nuotraukas - santykius ir nuotaikas (taip, ir tų iš Airijos)..
jokios kulminacijos : gyveni toliau, vėl iš naujo atostogauji - pramogauji - išdykauji,apibendrindamas savo pramogas kodiniu terminu : fb, galimos variancijos : f arba fcb.
Tačiau gyvenimas išties geba pateikti staigmenų:
net ir toks rimtu portalų hakeriu save vadinantis žmogus,kaip Urtė, karts nuo karto susitinka dar rimtesnių(problemų turinčių) kolegų. Tegul tai būna įžanga..


Kompiuterizmo, veido knygos riterių epochoje, išryškėja neįtikėtini technikos raidos stebuklai, pakeitę net ir paprastų valstiečių gyvenimus.

Neįtikėtina, bet tenka pripažinti,kad net priėjus iki filosofinės žmogaus mirties temos, visuomenei aktualiausi klausimai išlieka šie du:
Pirmasis: o kas ištrins tavo feisbuką,jei mirsi?( Monika M. ,Netikinti dvasių interneto paslaugų kokybe).
Antrasis: tai negi nėra kokio kryžiuko,kad kai numirsi rodytų?(Goda N., Tikinti, kad feisbuko pasaulyje - įmanoma/reikalinga viskas, net kryželiai, svarbu būtų kur spustelt laik.)


P.S. Nuotraukose netrukus pentagono vartus nulausiančios šių laikų filosofės - veido knygos herojės Monika ir Goda. Teminės nuotraukos, niekam jau nekeista - taip pat iš veido knygos buhalterijos.

Vilnius su Kaunu tegul nešoka, arba šeštadieninis Šok su Manim

Ištroškę savo akimis pamatyti garsiojo "Šok su manimi" projekto užkabarius, kaip Lietuvoje ir įprasta - per pažintis,Urtė ,Kamilė ir Rokas , gavo tris kvietimus ir išvažiavo į sostinę, lietuviškojo žvaigždyno stebėjimams.
Muzikinis klipas atvers jums akis į televizinio šokio nuotaiką (taip,muzikinio klipo režisierius tas pats,kuris dirbo su Rihana, klipe Umbrella):

Bet prieš tai.. turėjo prasiskinti kelią iki LTV studijos per dar neišnaikintų reperių kupiną,baugią sostinės teritoriją.

Pirma dalis: Kauno Elitu gimęs - Vilniuj nerepuosi
Misija: Konarskio g.49
Kodas: Repas

Vardas: Vilnius
Gyventojai: dauguma - reperiai,likusieji - pensininkai
Šviesoforai: su dviračiais vietoj žmogeliukų
Vero Cafe: be vietų lauke
Skeiteriai: vistiek į reperių pusę
Kontrolieriai: negailestingi turistams, ištroškę kraujo ir baudų lapelių.
Benamiai: perdaug kalbūs ir priekabūs
Kraštovaizdis: pilis, daug parkų ir suoliukų,dar daugiau - reperių.
Kalba: rusų,lenkų, pasitaiko ir kalbančių lietuviškai.
Troleibuso vairuotojas: sustojęs stotelėje, nesuvokia pareigos atidaryti duris.
Komposteriai: stulbinantys naujaja technologija ( rankinis būdas,Kauną palikęs dar prieš Urtei gimstant)
Mieste,teikiama informacija: nulinė. Miestiečiai,matyt, patys nežino, kur gyvena.
Gėlių pardavėjos: perdaug kalba, naudoja perdaug popieriaus gėlių susukimui



Nepaisant to, trijulė atlaikė aplinkos spaudimą ir po visų kančių, pagaliau, atsidūrė studijoje.

Antra dalis: Šok su manim - gerk su Gelažniku

Misija: televizijos užkariavimas
Kodas: Meškauskas


Rokas,Kamilė ir Urtė, aplankė visas žymiausias televizijos erdves: gėrė kavą, sisiojo žvaigždžių išlytėtose patalapose, straksėjo žvaigždžių išmintomis plytelėmis,išnagrinėjo kiekviną blizgančių suknelių siūlą, šokėjų figūrą, salėje sėdinčių žvaigždūnų girtumo laipsnį, sudėjimą ir veido užtinimo priežastis, daug plojo, kartais nelaiku,
o devintą vakare ir patys išlindo į eterį, nešini gėlėmis, kokioms dešimčiai sekundžių.
Pasikloję tvirtą pagrindą, laukiančiai televizinei karjerai, pasibaigus laidai, fotografavosi su šokėjais, ir vaikais iš Palangos, baigusiais renginį, pasipuošusiais šiūkšlių maišais.(Atkreipkite dėmesį, šiuklrūbiai - nuotraukoje)


Po įspūdingo šeštadienio vakaro, kaip tikros žvaigždės - atsisakė kvietimo į Pablo Latino, bijodami paparacų viešinamo asmeninio gyvenimo ir išvažiavo atgal į MYLIMĄJĮ KAUNĄ, palikę sostinę kitataučiams ir reperiams.

Išvados: vieną kartą paragavęs - negali sustot, eteris,lyg narkotikas : kitą šeštadienį nusimato panašus scenarijus, šlovė ir pripažinimas.
Antra, Kaunas mano miestas, kad ir kur bebūčiau.

Belaukdami savo debiuto piratiniuose siuntimosi portaluose, Rokas, Urtė ir Kamilė skelbia reperių kraštui tris Ne, laukia kito šeštadienio ir teigia,kad Gelažnikas rūko Kentą žalią.

Ačiū.
P.S.Daugiau nuotraukų turėtų atkeliauti per šią savaitę.

Lakūnų Diskaniuksas

Trumpa atmintinė prieš gaunant reklamos dozę:
Jei šiuo metu skaitai šį postą, turi visas teises sudalyvauti S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos fiestoje, esant reikalui, iškilus klausimui kreiptis į Urtę P. arba Saulių K.
Ūoou

Taigi:
Labas,DALYVI
.
Tu palaimintas - Lakūnų gimnaziją, tiksliau jos moksleivius, aplankė stebuklas!
.
.
.
.
Mokaisi dešimtoje, vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje?(ne pažangumo prasme)
Svajoji rimtai pašėti savoje kompanijoje?(visi juk mes svajojam)
Lauki artėjančių atsotogų?(o kas nelaukia?)
Noras šokti lenkia visus kitus norus, arba ne?(aha)
.
Ką gi- išmušė tavo valanda.
.
Atostogų metu, 'Tuc tuc Šventė' atvers tau duris:
šviesos, efektai, DJ, fiestos -atrakcijos, žaidimai, mokyklos merginos ir vaikinai, o svarbiausia - daaaug judesio.
.
Susidomėjai? :) - Ruošk dvidešimt litų ir skaityk toliau:
.
Vieta: Vilijampolė
Vietų skaičius RIBOTAS : iki septyniasdešimt
Organizatoriai: Kasparas Andriuškevičius
Dėl info kreipkitės: Urtė Povilaitytė, Saulius Karolis Kaminskas
Kaina: dvidešimt litų

Nelegalų klausimas: Iš bėdos atsivesk draugą, jei atsakysi už jo nusižengimus, teisme.
.
.
Ūooou,ten ir susitiksim!!
.
.
P.S.
Registruojantis yra privaloma turėti mokinio pažymejimą ar kokį kitą dokumentą, kuriame būtų jūsų nuotrauka bei vardas ir pavardė.
Taip pat šį dokumentą turėsite atsinešti į renginį, nes būsite įlesiti tik su asmens dokumentais, pagal sąrašus.

Ačiū.

Dienoraštis arba idėjų nebėr

Urtės tėvams atkąsus dukros sąmokslus su padirbtais pamokų praleidinėjimo rašteliais, sužinojus tėvų susirinkimo datą(deadline, tikrąją to žodžio vertimo prasme - pirmadienis) ir visas kitas nuodėmes, blogo herojė išgyvena paskutines egzistavimo minutes, ir kaip bebūtų keista, aplinkos įtakoje, visvien negali jomis pasidžiaugti.
Kaip sako liaudies posakis: Niekad negali žinoti. Urtė niekad nebūtų pagalvojus, kad visiems iš eilės raštelius rašiusi, visų klasės mamų parašus- braižą - skaičių vingius žinojusi, susimaus ant savo pačios mamos elementaraus emailinio sukčiavimo.
Šiuo momentu nutiksėjo trisdešimt-trečia minutė po ketvirtos. Televiziją užgrobę musulmonai begėdiškai kuria - transliuoja melodramas, scenarijun patalpinę visą gyvenimišką filosofiją: apipjaustymo svarbą, nekaltybės vertybę, neištekėjimo atvejus, korano tiesą ir visą kitą. Dėl magiškų,net tokiai serialų kodų įminėjai, kaip Urtė,neįkandamų priežaščių šis meninės vertės stebuklas pavadintas " Klonu".
Serialą garsinantys lietuviai laužo liežuvius įmantraus pobūdžio dialogais: "Aš priesiekiau,kad uždegsiu jo dydžio žvakę( pernelyg dviprasmiška), kad mudu susilauktumėm vaikelio". Aišku, neapseinama be raginimų pamiršti tą vyrą, grąsinimų nužudyti jei jis nebus mano ir kitos įspūdingos, visiems serialams būdingos simbolikos.
Metas atsisveikinti su Pančinija ( Pančas - Pančinija) ir atlaikyti ketvirtadienio speigą einant į jogą, dar nuo praeito karto, išlaužytomis galūnėmis.
Liūdna gaida, patemta šlaunim ir mėšlungio sutraukta smegenų veikla Urtė taria Ačiū ir tiki,kad kitas postas bus įdomesnis.

Prakalba į Išmanųjį skaitytoją

Ei, šiuo metu skaitai šį postą, šypsaisi, džiaugiesi,sergi, liūdi, verki, nejauti nieko ar gimei Žemės planetoje ir tavęs dar nėra Urtės Virtuvės sekėjų sąraše?
Nebūk nelengalas - spausk sekti.
Ne, aš už tai negausiu pinigų, bet jei Tau nuo to ramiau - gausiu.
Padarykim apvalų triženklį skaičių. Aleliuja aš!(O kam dabar lengva?..)

Penktadienio išminties pliūpsnis.

Šį šaltą žiemiškai rudenišką penktadienio vakarą, Laisvės Alėjos zonoje, gyvenimas Urtei padovanojo tris išminties pilnas pamokas.

1. Kaune atsirado nauja vagysčių sritis: pledvagystė.
Žodis sudurtinis, turintis dvi šaknis, t.y. pledas plius vagis.

Paaiškinimas: septintą valandą vakare, temstant, artėjant žiemai, pasidaro šalta. Tuomet žmonės traukia į viešasias maisto tiekimo įstaigas, gerti arbatos. Dėl žalingų įpročių, išreiškia norą prisėsti lauke, prie šildytuvo, pledo glėbyje. Kaip bebūtų apmaudu, keturiolika iš penkiolikos pledų dingę. Žmogui sėdinčiam lauke, negavusiam pledo ir neveikiant šildytuvui, iškyla paprastas klausimas - kam gali būti reikalingas nei gražus, nei ypač šiltas pledas, rastas bare? Atsakymas, matyt, būdvardis - nemokamas.

Ir taip, apiplėšti banką ar pirmoje klasėje iš septintoko atimti mobileką, seniai nebemadinga.

2. Geriau jau džiaugtis savo neįsimylėjimu, nes priešingu atveju, tavo draugams tai bus didžiausias juoko sandėlys, trikdančių dainų bankas ir pašaipų daržinė.

3. Nerenkite jokių švenčių, fiestų, akcijų - atrakcijų Kauno sinjorams. Jų nedžiugina niekas - net nemokamų kelionių troleibusų diena( Pasiteisinimas: Vilniuje tik išėjus į pensiją bilieto kaina sumažinama perpus, o mums haha - šiandien mat nemokami).

Išvados:
1.Mieli kauniečiai, nevokite Jazzbario pledukų. Neleiskite savo draugui pasijusti išskirtiniu, gavus vieną iš buvusių penkiolikos.

2.Urtę su Kamile vieną dieną tikrai kažkas nušaus dainuojant:
Why don,t you love me?
Tell me, baby, why don,t you love me
When I make me so damn easy to love? ir gilinantis į žodį Dainius..

3. Laikas nuosavam lėktuvui, be senyvų pakeleivių.

P.S. Šilto savaitgalio Kaunui!
Ačiū.