Po savaitgalio pirmadienius visada pagrobia DiArchi magų kolektyvas, kitaip šitų dienų keistumo paaiškinti neįmanoma.
Nuo pačio ryto Urtė skleidė keistus garsus, bendravo su savim ir su kitu pasauliu, šnabždėjo nesuprantama kalba, keistai drebėjo ir judino veidą. Kskart vis labiau šiurpstanti Goda baiminosi putų iš burnos ir siūlė fizinį darbą greitam pabudimui.
Pamokos baigėsi, pamažu Urtė vėl adaptavosi visuomenėje, gyvenimas, rodos, grįžo atgal,palikęs DiArchi magus praeity. Šitoje vietoje istoriją nutraukiame ir pradedame antrąją dalį, pavadinimu:
Taip,ji nėščia, bet siemkių iš manęs negaus..
Nuklydusi nuo jogos kurso, Urtė važiavo trisdešimt ketvirtu autobusu. Tai būtų visiškai paprastas kratymasis viešuoju transportu,jei ne šalia sėdėję besilaukinatys tėveliai.
Per tas dešimt minučių kelio apie juosUrtė sužinojo daugiau nei per televizijos realybės šou finalą. Kad skaitytojams būtų paprasčiau įsijausti į istorijos nuotaikas, herojams Urtė sugalvojo vardus: nėščia autobuso keleivė - Galina (ne,ji nebuvo čigonė, vardas parinktas atsitiktinai), nėščios keleivės širdies draugas - Igoris (vardas parinktas lygiai taip pat atsitiktinai) ir jų kelionė iki Žemaičių gatvės pas Igorio tėvus,kaip patys sakė telefonu mamytės mamai - "paprikolinti"..
Situacija numeris vienas:
Pora sėdi autobuso gale, kalba apie kvepalus. Galinai suskamba telefonas, kitąpus ragelio -mama. Trumpas pokalbis.
Begliaudydamas saulėgrąžas ir kas minutę bendydamas jas susikišti atgal į aptemptų,baltų, suplėšytų džinsų priekinę kišenę, dėl džinsų aptemptumo priverstas kaskart atsistoti, Igoris klausia mylimosios
-Ką sakė?
-Klausė kaip gyvenam,- atsakė mylimoji
-Nuu,- ištarė Igoris
-Nee,nu tai asakiau,kad vaikas tai ore,tik man nelabai. Dar sakė rytoj pažymos eit reikės,kad laukiuos,- Galina.
Tyla. - Igoris
Situacija numeris du:
Pora toliau sėdi autobuso gale, Galina visdar nėščia,o Igoris būsimas tėtis. Igoris glaiudo saulėgrąžas, lupdamas jas iš vienos kišenės, išgliaudęs mesdamas į kitą.
- Nori, - klausia Galinos
- Aha, - atsako būsima mama.
- Hahah, negausi, brangios buvo, - su šypsena ištaria tėvelis ir toliau valgo.
Situacija numeris trys:
Porelė sėdi gale, autobusui sustojus Aukštaičių gatvėje, pasigirsta įspėjimas apie keleivių kontrolę. Nei Igoris, nei Galina, įspėjimo nesiklauso, susipranta situacijoje tik būdami per metrą nuo juodaplaukės kontrolierės.
-Ė,bent dokumentą turi?- teiraujasi būsimas tėtis
- Karoooče, ne..- atsidūsta Galina.
- Nu..- ištaria Igoris
- Bet kai kai penkiolikos buvau,tai tokiai bobai rodiau pažymėjimą, nepatikėjo,kad penkiolika. Aš jai ir sakau, nu gi va spalio dvidešimtą, o ta netiki..praeitais metais čia.. Dūcha.. - piktinosi būsima mama.
Laimei, jaunoji šeima praspruko pro kotrolę ir laimingai išsisuko be baudos. Juodaplaukė neprašė nei pažymėjimų, nei talonėlių, matyt, šeimyninio lizdelio ardyti nesiryžo.
Atkentėjusi dešimtį munučių su jaunąja šeima Urtė rimtai apsvarstė skyrybų advokatės profesiją ir suabejojo posakio " Vaikai - mūsų ateitis" rimtumu.
Ačiū.
P.S. Besilaukiančios moterims gailėti saulėgrąžų nėra juokinga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą