2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

Gabalais iškritęs ATOSTOGŲ ATIDARYMAS

Gerbiamieji,
Jei ruošiatės toliau skaityti šį postą,norėčiau iš anksto įspėti dėl galimai skrandį trikdančių pasekmių, likimo pokyčių ir nuostabos raukšlių. Silpnų nervų skaitytojai, čia Jums tikrai ne vieta.
Su visa derama pagarba, blogo autorė.

Įspėjamoji pastraipa buvo parašyta ne dėmesiui pritraukti, jei supratote kitaip, vis dar yra galimybė neskaityti - pasinaudokite ja.

Įžangėlė:
Žymaus Kauno filosofo, naktinio žvėries, Svarovskių karaliaus Saimono vasaros teorija, jog žmogus,tai ne šuo, šeštadienio naktį subyrėjo į keraminis tualeto klozeto šipulius.

Mitus sugrivęs renginio scenarijus:Nusprendę surengi ramų kino vakarą nt sofos prie televizoriaus, Kamilė, Dominykas (galite rasti kodiniais slapyvardžiais: Daktaras, Dakatriukas, Daktariūkštis, Gabrionis, Grobuonis),Liudvika, Saimonas, Goda ir iš pagarbos pakeistas vardas - Lina, nė patys nepajuto,kaip jų planuotasis ramus pasisėdėjimas virto interaktyviuoju išlikimo žaidimu "Ant kiek tu Drąsius".
Po trijų buteliu degiojosios, Kamilę ištiko klinikinė mirtis, Godą ištiko seselės profesija, o drastiškus kūno pojūčius atlaikę Liuda, Urtė,Saimis ir Daktariukas suprato,kad atėjo metas laiko ir visų kartų patikrintam įdomiausiam pasaulio žaidimui "Bonka".
Ant grindų susėdę jie linksminosi vienas kito meilės pliūpsniuose ir šelo butelio sukimosi vėjuose. Žaidimas baigėsi Liudvikos lūpų žaizdomis, Domo išėjimu ir žaidimo tęsiniu naktinėje Laisvės Alėjoje.

Grįžusius atgal į Maironios gatvės mitų griovėjų būstinę, iš koncerto grįžo Lina, iš mirties prisikėlė namų savininkė Kamilė ir Goda pagaliau atsikratė seselės/morgo darbuotojos/gaivintojos profesijos.
Tada buvo atidaryta lemtingoji ketvirtoji degiosiosios bonka ir prasidėjo dar labiau lemtinga antroji vakaruškos (aut.teisės A. U.) dalis.
Atgal į lovą grįžusios Kamilė su Goda paliko ketvertą užbaigti vakarą vienus.
Išalkę jie gamino maistą, pagaminę jį valgė. Galbūt jei Lina nebūtų valgiusi pievagrybių - žirnių troškinio užsigerdama stiklinaite degiosios, kompanijos likimas nebūtų pakitęs šitaip smarkiai.
Suvalgę troškinuką Liudvikos,Saimio ir Urtės draugija sugulė į lovą, apsikamšę ir šeimyniškai žiūrėjo batmaną. Šeimos idilę sujaukė Liudvikos skrandis, panoręs supažindinti pasaulį su tuo, su kuo pats buvo privertas susipažinti.
Liudutė nubėgo į tualetą, grįžo su naujienomis. Geroji buvo ta,kad nuo vaizdo vonioje jos skrandukas atsisakė savo idėjos, blogoji - Lina komoje prie tualeto,svarstyklės sudužusios, kriauklė pilna žirnių, o kvapas smelkiasi per storas medžio duris.

Saimonas nusprendė,kad tai nieko ypatingo ir siūlė Urtei toliau tęsti vakarą lovoje, bet Urtės smalsumas nugalėjo bet kokias Saimono fantazijas/namiokus/prašymus.
Vaizdas tualete Urtę mažų mažiausiai nustebino. Vonioje buvo pilna stiklinių svarstyklių(amžinąjį atilsį joms..)šikių, cielų pievagrybių , žirnių ir morkų gabalų.
Laimei, Urtė iėjo jau po Liudos, nes jai atėjus Lina suko ratus kriauklės glitėsiuose savo ranka.
Kol Saimonas amžino Linos pridarytą žalą, Urtė apsiavė batus ir šlavė daržoves/stiklus/vonios plytelių gabalus nuo vonios grindų.
Tuomet vyko ilga fotosesija ir Linos gaivinimas vandeniu su citrina supiltu į stiklainius dėl puodelių ir kitų švarių indų deficito namuose.
Gal jei Urtė nebūtų davusi Linai tų stiklainių tualeto gyvybė tą naktį nebūtų užgęsusi.
Palikę Liną skrandžio valymo procedūruose grįžo į lovą ir tęsė batmano filmo peržiūrą,besidžiaugdami makiažu ir kostiumais.
Po poros valandų kilo mintis patikrinti,kaip gyvenime sekasi Linai.Tai buvo puiki mintis, nes nuo jos greičio priklausė rytdienos valymo kiekis.
Lina valgė viską nekramtydama,todėl atgal į viešumą sugrįžęs maistas nebuvo praradęs formos. Pakėlusi Liną, Urtė rado tualetą su dviems stiklainiais viduje, kupinus skranduko grybų, išvemtų lygiai tokių,kokie jie augo pievose, žirnių lygiai tokių, kokius juo gamta augina ankštyse. Tai pakėlusi stiklainius Urtė išvydo šį tą neįtikimo - tualeto krašte žiojėjusią galvos dydžio skylę ir šalia, ant grindų nukritusį klozeto gabalą.

Liudvika gaivino Liną, net jei atsikalbinėjant/vemiant tuo pačiu momentu sugebėjo liepti jai suvalgyti citriną,belakstydama po smirdintį vonios kambarį su laboutinais Liudutė atrodė išties šauniai, todėl Saimonas daugybę kartų įamžino jos grožį veiksmo fone.

Urtė nuvedė Liną iki vonios ir liepė jai tęsti ten.
Nubėgusi atgal pas draugus sukėlė aliarmą : momentas, manydama,kad taip pavyks prikelti tualetą antram gyvenimui, po dvidešimties minučių visų stalčių atidarinėjimo momento paieškose, buvo prižadinta namų savivinkė Kamilė.
Klinikinę mirtį tąnakt išgyvenusi, kalbėdama su mama telefonu žiaugčiojusi Kamilė, prižadinta iš miego tvirtai laikėsi.
Lina deja,tuo pasigirti negalėjo. Nuo galvos iki kojų skrandžio daržovėse įsiamžinusi Lina buvo nuvesta į vonią ir palikta tenai praustis.

Palikę Liną draugai ramino save nuikotinu balkone,mąstė apie rytojaus akistatą su Kamilės tėvais ir ragino vieni kitus nueiti į vonią patikrinti Linos būsenos.
Didžiausia laimė,kad tai netruko per ilgai ir išsiųstoji Urtė spėjo. Lina gulėjo vonioje,jos veidas buvo iki kaklo paniręs vandenyje. Tą sekundę iš Urtės organizmo pasišalino visi tą vakarą išgerti gėrimai,sutriko visi kūno procesai ir ji traukė galvą iš vandens įsitikinusi,Lina mirusi.
Ne,ji nemirė. Gerai bent tai,kad ta naktis apsiribojo tik tualeto netektimi,nes lavono vonioje būtų šiek tiek perdaug.
Urtė Linai išplovė galvą, jai pagerėjo ir neužilgo Lina jau buvo pasiruošusi judėti namo.Pasilikti ten būtų buvęs prasčiausias skenduolės gyvenimo sprendimas, vien dėl Kamilės širdies skausmo, kompaniją palikus tualetui.

Nepaisant bomžų kvapo visuose namuose, prarastų galimybių miegui, vos nemirusios Linos ir tolesnio egzistavimo BE TUALETO kompanija juokėsi nesustodami. Gedulas dėl unitazo mirties virto istetiniu juoku ir sisiojimu vonioje, nuleidžiant dušu. Užsinorėjus rimtesnio reikalo kentėjo Kauno Archyvo kiemelyje gyvuojanti eglutė,po kuria esanti žemė vidury nakties buvo patręšta.
Įgavus visus tris taip, prasidėjo laukimas, kol atsidarys CoffeInnas, tiksliau ten esantis sveikas unitazas.

Prasikankinę/praaitraumavę/prasijuokę Kamilė, Urtė, Liudvika, Saimonas ir Goda ryte sulaukė nekviestų svečių. Rytiniai džiaugsmai išties nedžiugino, tualeto nebuvo, Liudvika mirė lėta skausminga mirtimi, Kamilė nežinojo ar verkti,ar juoktis, o Urtė jautėsi kaip per gimdymą,iš skausmo prigulusi ant AmRocket nuo jo nesugebėjo pajudėti kokias tris valandas,todėl ten buvo ir padažyta.

Atlaikę visą stresą belaukinat Kamilės tėvų, apgalvojus visas savižudybių formas, Kamilės tėvai pasirodė esą nusileidę iš dangaus. Jie juokėsi dar daugiau nei mes,skandavo: Ura,mes neturim tualeto ir liūdėjo tik dėl baliuje pradingusiu Kamilės tėčio tapkių.

Pakalbėjus su Kamilės tėvai, svečiai grįžo namo, džiaugėsi tualetais, skysčiais, reanimavo skrandžius ir kūrė bairius apie tualeto ašaras, Liną - absoliutų blogį ir suprato,kad esama situacija dar visiškai šauni, lavonas vonioje būtų pasibaigęs liūdniau.


va čia tai BALIUS.
Sėkmės tau rojuje,tualete.
P.S. Posakis in your face, po šio šeštadienio - sekmadieno renginio įgavo kitą išsireiškimą: in you toilet.
Ačiū.

3 komentarai: