Dienoraštis arba idėjų nebėr

Urtės tėvams atkąsus dukros sąmokslus su padirbtais pamokų praleidinėjimo rašteliais, sužinojus tėvų susirinkimo datą(deadline, tikrąją to žodžio vertimo prasme - pirmadienis) ir visas kitas nuodėmes, blogo herojė išgyvena paskutines egzistavimo minutes, ir kaip bebūtų keista, aplinkos įtakoje, visvien negali jomis pasidžiaugti.
Kaip sako liaudies posakis: Niekad negali žinoti. Urtė niekad nebūtų pagalvojus, kad visiems iš eilės raštelius rašiusi, visų klasės mamų parašus- braižą - skaičių vingius žinojusi, susimaus ant savo pačios mamos elementaraus emailinio sukčiavimo.
Šiuo momentu nutiksėjo trisdešimt-trečia minutė po ketvirtos. Televiziją užgrobę musulmonai begėdiškai kuria - transliuoja melodramas, scenarijun patalpinę visą gyvenimišką filosofiją: apipjaustymo svarbą, nekaltybės vertybę, neištekėjimo atvejus, korano tiesą ir visą kitą. Dėl magiškų,net tokiai serialų kodų įminėjai, kaip Urtė,neįkandamų priežaščių šis meninės vertės stebuklas pavadintas " Klonu".
Serialą garsinantys lietuviai laužo liežuvius įmantraus pobūdžio dialogais: "Aš priesiekiau,kad uždegsiu jo dydžio žvakę( pernelyg dviprasmiška), kad mudu susilauktumėm vaikelio". Aišku, neapseinama be raginimų pamiršti tą vyrą, grąsinimų nužudyti jei jis nebus mano ir kitos įspūdingos, visiems serialams būdingos simbolikos.
Metas atsisveikinti su Pančinija ( Pančas - Pančinija) ir atlaikyti ketvirtadienio speigą einant į jogą, dar nuo praeito karto, išlaužytomis galūnėmis.
Liūdna gaida, patemta šlaunim ir mėšlungio sutraukta smegenų veikla Urtė taria Ačiū ir tiki,kad kitas postas bus įdomesnis.