2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

Susprok,Telekome!

Nepaisant to,kiek ilgai žmogų pažįsti, kiek jis tau reiškia, ar netgi koks jūsų statusas feisbuke, visada atsiras savybė vedanti Jus į neapykantą, nepasitenkinimą ir geros nuotaikos fontanų trombus.



Blogo herojės nervų sistemos šitaip netraumuoja niekas kitas, kaip laidinio telefono skambučio garsas.
Tas bukas sąskambis visada nutraukia betkokią jaukią buitinę mizansceną, sutrukdo ramybę, išspiria iš miego ir priverčia nueiti į kambarį, staigiu rankos judesiu kelti tą verkiantį ragelį ir kaskart eikvoti savo jaunystės sekundes beprasmiam pono Nieko buities nagrinėjimui.
Ne,Urtė nemano,kad laužas vidury miesto centro yra efektyvus būdas informacijai platinti. Trumpi pokalbiai telefonu - šaunu, pokalbiai trunkantys,tol kol nebeatlaiko telefono baterija - graudu, galbūt net liguista.

Problemos kyla netik iš atsiliepiančiojo požiūrio į bekraštes kalbas telefonu, didžiąją dalį problemos sudaro visus įmanomus per pastarąsias 5 minutes norintys išpasakoti laido riteriai, kamuojantys jus iš betkurio Žemės taško.

Tokie kitame laido gale siautėjantys pašnekovai brangina kiekvieną sekundę, kai jūsų ranka apglėbusi telefono ragelį.
Nesvarbu, ką jūs veikiate namuose : tepate sumuštinį, pjaustot krapus šaltibarščiams,mylitės, žiūrite mėgstamiausią serialą, maudotės, ar sėdite ant klozeto - telefono signalas jus iškapstys iš po žemių, išlups iš po parketo ir visuomet privers ištarti tą burtažodį : 'Klausau',suteikiantį bekraštę žodžio laisvę, skambinančiajam.

Telefoninių pokalbių ištroškę ir nesvarbu, kokiu dažniu troškulį malšinantys sutvėrimai, vistiek jaus ilgesį ir kartos skambinamąjį veiksmą,pasakodami visiškus niekus šimtą kartų iš eilės, bandydamai pokštauti, terozrizuoti, pamokslauti, siekdami prisrišti jus pokalbyje tol, kol ateis vėlyvas vakaras, paliks namus, apipils aparatą sultimis ar kitomis aplinkybėmis neturės galimybės paskambinti. Nesusiklaidinkite - mažiausia galimybė, vistiek išlieka galimybe.

4 pagrindinės savybės, padesiančios atpažinti telefoninės energijos vampyrus,dažniausiai atakuojančius į laidinius telefonus, dėl didesnės mobiliojo ryšio kainos :

1. Jei Jums paskambinęs žmogus, per vieną minutę paklausia ką veikiate,ar nesąmoningai naudoja kitą panašaus turinio žodžių junginį daugiau nei 3 kartus - meskite ragelį ir evakuokitės(be mobilaus).
2. Jei su Jumis pokalbį vystantis žmogus nerodo gyvybės ženklų, girdisi tik kompiuterio klavišų garsas, o paprašius kalbėti su Jumis arba su kompiuteriu visą likusį pokalbio laiką kartoja: 'Aha' arba "jo,jo..jo, jo..' - nutraukite pokalbį.
3. Jei žmogus Jums skambina ir rekomenduoja filmą, kurį kątik peržiūrėjo ir per penkioliką minučių visdar nesugeba rasti tariamai pamiršto pavadinimo, siekdamas Jus išlaikyti pokalbyje - bėkite kuo toliau.
4. Jei susipykus dėl pernelyg ilgų telefoninbių pokalbių, skambinantysis visdar pokšatuja, žada jums padovanoti modernesnį telefoną pokalbiams - susprogdink Telekomą.

Šiaip ar taip, nepaisant asmens kantrybės taurės pilnumo ir noro komunikuoti,telefono aparatas taipogi kenkia sveikatai ir trukdo užsiimti betkokia rimta kita veikla.
Neskambinkite,masažuokite pirštus SMS žinute. Ačiū.

2010 m. rugpjūčio 25 d., trečiadienis

10 Punktų, ko Tavo draugas NEGALI daryti Tavo namuose

Visą trečiadienio popietę sodo namelį remontavusią, fekalijas nuo frindų gramdžiusią, kampus mynusią-trynusią, paveikslus ant nulinkusių vinių kabinusią,kėdėse įsirėžusias saulėgrąžas plovusią,juodus rankšluosčius skalbusią, šaldytuvo pelėsius niokojusią, puvėsius krapščiusą, Urtę gyvenimas privertė pasidalinti su žmonija penkiolika taisyklių, vedančių į patalpų išlikimą po svečių apsilankymo.



1. Neleiskite draugams rūkyti. Nesvarbu, ką jie sako, nuorūkų bus visur.
2. Netikėkite kalbomis apie rytojaus pagalbą, vistiek viską tvarkysit vienas.
3. Neleiskite NAUDOTIS tualetu. Jie padarys viską, kad padėtų fekalijoms išsiveržti į laisvę - suniokoti kambario grindis.
4. Neliepkite atsivežti savo maisto. Atsiveš šprotų ir daržovių, kurios liks pūti šaldytuve.
5. Jokio sukamo tabako. Tabakas bus įveltas į kilimą. O kilimo jie nesiurbs.
6. Neprašykite pagalbos gaminant vakarienę. Orkaitės grotelės bus išlaužtos.
7. Neprašykite sutaisyti orkaitės grotelių. Fizinė jėga dar neišgelbėjo nė vienos orkaitės, nuo šiol grotelės įsideda, bet durelės nebeužsidaro.
8. Neprašykite draugų užsukti vandenį. Jie apie tai nemąsto, todėl Jūsų laukia potvynis.
9.Jokios tekilos. Visa(susikristalizavusi, šlapia, sena, nauja) rasta druska bus išnaudota.
10. Neleiskite valgyti saulėgrąžų. Jos bus visur, kur tik galite sugalvoti,sudariusios vieną kūną su nuorūkomis ir purvu.
11. Neprašykite plauti indų. Jie specialiai nenaudos indų ploviklio,vandens ir kempinės, o kamuojami pagirių - nulauš puodelių ąseles.
12. Neskolinkite batų. Jie pasiliks pievoje, per kilometrą vienas nuo kito.
13. Nesakykite,kad Jūsų kaimynas netvarkingas. Jo kieme jie paliks viską, ką mano esant nereikalingu.
14. Neleiskite jiems vartoti betkokių skysčių. Kitu atveju, visi patalpoje esantys puodeliai bus supurvinti, sudaužyti ar kitaip išniekinti.
15. Neleiskite draugams išeiti į parduotuvę. Net ir grįžę po valandos, jie tvirtins,kad nieko, ko prašėte, nepavyko nupirkti.

16 IR PATS SVARBIAUSIAS: nesikvieskite svečių. Į svečius iekite patys.
Sėkmės. Ačiū.
Nuotraukoje: užsemtas tualetas.

Violetinė - mūsų spalva.Arba Ant kiek tu visdar Drąsius?


Lietuvos Respublika - tikras įdomybių lopšys,supuojantis daugybę sukrečiančių žmonių gyvenimo istorijų, netikėtų vingių, šunkelių ir korupcijos tiltų.Skirtumas esti tik toks,kad vieni iš jų pasiekia Akistatos eterį, kiti - ne.

Garsiausias iš grasiausių: Olialia Pupyčių krūtinių pasikeitimus, E.Ostapenko muzikinę šlovę ar net Jūžintų dainiaus Andriaus vestuves pralenkęs - violetinį atspalvį įgavęs,Drąsiaus Kedžio detektyvas.

Per beveik metus trunkančią dramą, kiekvienas doras teleziziją ir spaudą sekantis Respublikos pilietis, (net prieš savo valią), įgyjo tvirtą nuomonę apie pedofilų klano valdomą valstybę ir/ar Drąsiaus Kedžio herojiškumą.


Precedento neturinti istorija užakriavo ne tik piliečių galvas ir širdis, Kedžio drama nusiuabė ir lietuvaičių spintas - įnešusi ten žibučių spalvyno vėjus.

Drąsiaus Kedžio armija budėjo prie herojaus namų garsiojoje Garliavoje, automobilių vairuotojai gatvėmis plasdėjo apsikastę antipedofilinėmis vėliavomis, violetinis V formos megztukas tapo tikra Kauno klasika, o posakis : Ant kiek Tu Drąsius, žinomas geriau nei Vinco Kudirkos Tautišką Giesmė.

Birželio mėnesį Aksitatos laidos buvo rodomos dažniau nei žinios, informacija kaskart atnaujinama, plečiama ir tobulinama, laikraščių antraštės vis liūdnesnės, o mintys ir versijos vis įmanstresnės.

Motina, pardavinėjusi vaiką, ar tėvas, pamišęs dėl vaiko globos? Teisėjas pedofilas, ar žmogus kenčiantis nuo valstybinio šmeižto? Ar pavardė Ūsas tik skamba kaip pedofilo,ar tai tik žodžių žaismas? Mirtis pelkėje,ar nužudymas? Kaltas,ar išteisintas?

Praėjus šitiek laiko ir akyse prabėgus šitiek laidų ir įvykių, atsakymas visdar nerastas, pagrindiniai dramos veikėjai mirę, paskutinis teismas dar laukia.

Siūlyčiau šią istoriją, šią pilietinę akciją panaudoti praktiškai, humanitarinių mokslų fakultete įkurti naują specialybę: Drąsiologiją, universitetas, įvedęs šią naujovę kaipmat sulauks mažiausiai 50 procentų visų įmanomų krepšelių, sužybės švietimo sistemos šviesoje ir galbūs išaiškins šią neišaiškinamą valstybinio mąsto dilemą.

O kolkas - stebėkim žybuoklėm žystančius šilelio šlaitus ir tvarkykime surinktą medžiagą disertacijai ' Ant kiek mano nuomonė violetinė'.Ačiū.

2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Galva - Avilys. Diena - Pirmadienis.

Rugpjūčio dvidešimt trečioji skendo nesusipratimuose ir mirko lietuje.
Pateisinsime šiuos reiškinius paprastu daiktavardžiu Pirmadienis.

Pirmoji nesėkmė buvo sūrio ištraiška orkaitėje, iššaukusi degėsių kvapą virtuvėje, reiškusį visišką nesėkmę Urtės kulinarėje karjeroje.

Bėganti nuo atsakomybės sodo tvarkyme, Urtė evakuavosi į miestą, sugalvojusi literatišką pasiteisinimą, knygų grąžinimą viešąjai bibliotekai.Dėja, važiavo viena, nes pirmosios nesėkmės pasekoje, nesuspėjo su Aivaru sutartu laiku ateiti į geto stotelę, kodiniu slapyvardžiu: Prie Turgelio.

Iki bibliotekos Urtė nenukeliavo, knygų negrąžino, lentynų nė nelietė,bibliotekininkėms nesišypsojo - nebuvo nė iš centro išsukusi. Kiaurą dieną tvarkė reikalus ir suko įmantriausias diskusijas su Aivaru,Kamile, Goda ir Aušriu(kol tas neišėjo valgyti ir dingo..).

Įkvėpta pirmadienių - dienų lyg tyčia, prižadėjo sau iki mokyklos likusį laiką praleisti prasmingai: pagaliau įvykdyti bibliotekos misiją,kol knygos išieškojimu dar nesirūpina anstoliai, sutvarkyti po paskutinės šventės sodą apėmusius pelėsius ir kitas negandas, atšvęsti vasaros pabaigą ir parašyti vasarą apimantį blogą apie praėjusius tris mėnesius šiltojo sezono.

Rytdienai : sodas.
Ckronometras: Iki rugsėjo pirmosios liko - vienuolika dienų.Pasveikinkit vieni kitus.Ačiū.

2010 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis

Tadadadam Tadam - PALANGA

Sukūrusi didelį laužą iš visų į ratus kištų pagalių ir rąstų, nevisai pagal planą, bet vistiek šauniai, blogo herojė Urtė pasiekė Palangos kurortą ir pasižymėjimo didelį smėlėtą pliusą ties savo sąrašo pirmuoju punktu.
Cituojama: 1. " Nuvažiuoti į Palangą." (Darbymetis)

Nepabūgusi nei blogo oro, nei kuklios saulės Urtė tryško entuziazmu aplankyti Baltijos pajūrį, smėlį ir bangas, todėl pasiraitojo rankoves(rankovių ilgis -dar vienas šalto klimato įrodymas)ir nėrė į daiktų sūkūrį: penktadienio pusdienis prabėgo varstant spintelių duris ir segiojant užtrauktukus.
Šeštą vakare Urtė jau sukosi Bobučių Palangos gyvenime, pusė septynių jau turėjo butą, dušą ir kaimyną baltarusą, o aštuntą jau džiaugėsi vaizdu į jūrą ir kompanija.
Savaitę Simbos vasaros rezidensijoje leidusios Simona, Symba ir Morgana buvo paėmusios miestą ant griežto: nusikabinusios visų įmanomų tautybių draugus,nespėjančios atsakinėti į jų skambučius,reinkarnavusios į amerikietes, pažįstančios visus įmanomus Basanavičiaus gatvės pardavėjus ir skersgatvių akmenis.Jos naujai atvykusią Urtę mokė gudrumo pagrindų ir sukto gyvenimo Palangoje taisyklių.
Panaktinėjus ir pavargus Urtė šiaip taip grįžo į lovą ir sapnavo vestuves.
Šeštadienio rytas nebuvo nei saulėtas, nei šiltas. Šiltai apsirengusi Urtė sėdo į autobusiuką,pažymėtą pirmu numeriu ir išlipo stotelėje ties Lino baseinu. Draugių pasitinkta gulinėjo ant Simbos lovos, kol merginos ruošėsi išėjimui į gatvę. Po daugybės lėtai slenkančių minučių kovoje su veudrodžiu, Morgana Urtė ir Simona, išsiruošė prie jūros.
Besėdint kopose suskambėjo daina Sad Sad City ir Norvegiją nusiaubusio Dj Arklio - Aivuxo - Aivonešio- Aivomobilio- Aivaro Kubiliaus balsas. Po daugybės laiko tylos, vos tik pasiekęs Marijos žemės lygumas, Aivaras davė žinią apie nepamestą gyvybę ir su blogo heroje aptarinėjo per tą laiką kelyje stojusius klaustukus,remontus, bendrus reikalus ir laukiančius gyvenimo vėjus.
Visai dienai Urtės nuotaiką pakėlęs skambutis neliko be pasėkmių. Urtė buvo pilna geros nuotaikos(krito iš visų kišenių..), todėl nors ir būdama mieguisto būdo, sutiko judėti link tilto pajūriu. Pajūrio ruožas buvo pilnas nuogas ir smėlėtas (pakliuvo bobų pliažas), pilnas dviratininkų, lekiančių į mirtį.
Įveikusios nudistų kelią, merginos išalko ir suko pikniko parke planus. Palanga yra Palanga, suk nesukęs, bus kaip pliažas duos.
Pliažas davė du klaipėdiečius, nusivedusius mus pačilinti ant gultų, pasidžiaugti pėdų masažu ir exitinių kauniečių kauniečių kalbos dovana.
Atostogų vėjų nešiojamos, maudymukus namie palikusios draugės, nusprendė atsigaivinti Baltijos glėbyje su drabužiais. Negailėdamos nei džinsų, nei nieko po jais, kaunietės undinės krykštavo ledinėje jūroje, turškėsi ir kovojo su bangų jėga.
Krante nebuvo karšta, nebuvo net šilta, bet prie atšiauraus klimato pratusios undinės įsitaisė ant gultų, gręžė marškinėlius ir aptarinėjo maudynių detales.
Išalkusios ir šlapios, Urtė ir be kelnių, atsisveikino su naujais draugais ir iškeliavo į parduotuvę.Tada įvyko piknikas, saulės akinių pirkimo fiesta, bendras kūno apdžiūvimas ir antras raundas su paplūdimiu ir legvuoju alkoholizmu.
Trečioji diena buvo paskutinė, tai reiškė daiktų krovimą atgal į lagaminus, mistinį nebetiltipą ir kelionę namo.
Prieš tolimą kelią atgal į gimtąjį Kauną, Urtė vėl autobusiuku, ir vėl pirmu, nuvyko į Simbos rezidensiją, aplankė jūrą, pasidarė buitinę fotosesiją, kopose pašoko ir.. išvažiavo namo.Važiuodama namo pietums valgė kugelį, todėl savaitgalis pelnė dar vieną pliusą.

Turinti trejus saulės akinius, pilnomis kišenėmis smėlio, pagaliau patenkinta blogo dizainu(sužadėtinis netoks jau ir prastas reikalas..)Urtė nori paatostogauti ten su Goda,Aušriu ir SAimiu, pagal pradinį planą ir ieškos būdo planui įvykdyti.
Ačiū.
P.S. Ieškomi mėlynos ar raudonos virtuvės savininkai(susivokę, kad gaminate sumuštinį tokioje patalpoje, nedeliant susisiekite su blogo heroje). Ir vėl ačiū.

Naktinis pratęsimas:
Dešimtą vakare Urtė su Aivaru sumąstė susitikti. Paprikolinti su Urtės šautuvų-kastetų-treningų Geto rajono liaudimi nepavyko.Po ilgų diskusijų, atsižvelgę į lankomas rajono vietas ir įmanomus vakaro užsiėmimus( variantas a:mylėtis, variantas b:muštis, c: šaudytis) susitikimo laiką perkėlė į pirmadienio rytą.

2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Penktas Punktas arba šešios dienos Kupišky.

Viešai paskelbus 12 darbų sąrašą likusiai vasarai, nelieka nieko kito, kaip pamažu imtis kiekvieno punkto, norint išvengti kibernetinės gėdos (21amžius..).
Penktąjame punkte, juodu ant balto, tarp Kovos Klubo ir stalčių netvarkos, puikuojasi užrašas, citata:
" 5. Aplankyti Kupiškio miestelį. "

Tam blogo herojė paskyrė šešias vasaros dienas, pradėjusi maratoną nuo keturioliktojo rugpjūčio ryto.
Šeštadienio rytas nebuvo šiaip sau vasariškas šeštadienio rytas. Nubusti buvo verta dėl poros dalykų: Afrikos karščio ir kasmetinio giminės susitikimo.
Giminės susitikimas nebuvo taip pat nebuvo šiaip sau vasariška giminės *pijankė*(atgaila dėl žargono). Pijankė prasidėjo vėlai vakarop, nes nuo ryto iki vakaro giminaičiai važinėjosi vietiniais žvyrkeliais, lankydami vietinio mąsto gamtos stebuklus ir kitas gėrybes. Pamatę visus įmanomus stebuklus grįžo į sodybą, kur diskutavo apie susiklosčiusius gyvenimus, hobius, vaikų mokslus ir ateities planus, svajones, keliones, maistą ir visa kita.
Praleidusi kiaurą dieną tarp savo 7 pusbrolių Urtė pasisėmė išminties apie šautuvus, automobilius ir kompiuterinius žaidimus. Nenorėdama per daug žinodama greitai pasenti, ėjo miegoti.
Sekmadienį vyko galvų skausmo ir likusio maisto naikinimo ir, galiausiai, skirstimosi namo, procesai.

Likusias keturias dienas Urtė leido lovoje kęsdama virimą miego stadijoje,padėdama pusbroliui kostiumo paieškose, ragaudama daržo agurkus, bei leidžianti vakarus tikroje bohemos užantėje( posakio autorinės teisės Aušrio Upto), stebėdama filmo kūrimo procesą, scenarijaus gimimą, slapčiausius kultūros namų kambarėlius, trindama salės grindis ir laiptus, dviejų Rasų, Kęsto, Pauliaus,Edvino ir Monikos kompanijoje(vardai paminėti laukiančios šlovės atveju, misijai: Pasigirk,kad pažįsti..).
Šešetas ne šiaip sau miegojo prie marių ar žaidė biliardą, o dirbo, šoko, kalbėjo ir kitaip veikė filmo vardan.
Visą laiką gulinėjanti Urtė filmui pasitarnauti sugebėjo tik firminiais keptais sumuštinukais, vedančiais į filmo prispažinimą,aišku.
Marias laiko praleidusi scenarijaus skaityme, tobulinime ir tvarkyme, Urtė jau beveik mintinai moka tekstą ir maloniai sutinka jį parduoti filmo fanams,iki premjeros, už porą milijonų(norintys,kreipkitės).
Pavargę po dviejų savaičių sunkaus darbo, filmo kūrėjai išvyko stovyklauti į Rasos sodybą, o namų išsiilgusi ir pajūrio planus rezganti Urtė - į gimtuosius namus Kaune.
Eilinį kartą slogos palaužta Urtė Povilaitytė kątik iš dušo, perduoda linkėjimus ir ruošiasi žygiui į lovą.
P.S. Ekskliuzyvinės filmo kūrimo nuotraukos-nuotrupos, atkeliaus iki pirmadienio.Ačiū.




2010 m. rugpjūčio 13 d., penktadienis

Undinėlių Sakmės

Ketvirtadienio popietę namie savo jaunas dieneles žudžiusią,visą rytą pižamą trynusią ir tinginių profsąjungą kuriančią Urtę, pasiekė telefoninės atakos iš Kriūkų kaimo.
Sodyboje laiką leidusios Kamilė,Liudvika ir Goda, suprato,kad liūdną padėtį gali pataisyti tik toks gyvernimo vėjų išnešiotas sutvėrimas,kaip ankščiau minėtoji pižamuotoji Povilaitytė.
Kaip ir visuomet, Urtė kūrė įvairiausius atsisakymo pateisinimus, sekė pasakas apie ateities planus ir gyvenimo negailestingumą,kol galiausiai priėmė sprendimą krautis daiktus.
Sutuacija nebuvo labai dėkinga, Urtė turėjo dešimtį minučių pasiruošti bei nusigauti iki autobuso. Būdama artima Piterio Peno šeimos draugė, tikėdama stebuklais pasiryžo padaryti neįmanoma, (kaip nebūtų keista..) nesuspėjo į minėtąjį autobusą ir liko rymoti 16 numeriu pažymėtoje laukimo aikštelėje.
Nepaisant gyvenimo laisvėje ir metų barjero, visdar nesigaudanti aplinkoje Urtė, apnikusi nevilties,įsėdo į ne tą autobusą, visą kelią telefonu aiškinosi, kur būtent ji turi nuvažiuoti ir atsakymus derino su krypties užrašu ant bilieto. Telefoniniame pokalbyje sudalyvavo ir alkoholikas iš pirmos eilės, ir back vokalo partiją atliekančios bobutės ir pats autobuso vairuotojas.
Kol Urtė mynė kelių mįsles, draugės laiko taip pat nešvaistė: rado žmogų, sutikusį paimti autobuse šėlstančią Urtę ir atgabenti į vietą.
PO ilgos kelionės, bendrakeleivių draugystę ir paramą iškovojusi Urtė, laukė automobilio neiaškaus kaimo aikštelėje, po 40 minučių košmarai baigėsi, prasidėjo kelionė į sodybą.
Kelionė neapsiėjo be privalumų: važiavimo trumpesniu keliu per pelkes ir marihuanos plantacijas.
Galiausiai kelionės tikslas buvo pasiektas. Sodyba su nuosavu prūdu,muzika,orkaite,laužaviete, televizoriais ir visais kitais miestiečio širdžiai reikalingais rakandais buvo čia.
Prasidėjo Undinėlių šventė, narų konkursai ir visos kitos vandens pramogos, trukusios visą karštą dieną ir naktį,renginyje: Ero Undinė '10. Nuogos undinėlės taškėsi pelekais mėnulio šviesoje, stebėdamos žvaigždes.
Pusę nakties virusią diskusiją apie pasaulio mafiją, šeimos planavimą, vaikų maitinimą, farmacijos pramonę ir žmonių teises ginančias organizacijas vainikavo širšių žudikių-arklių apsilankymas. Urtei, bandžiusiai jas daužyti Lietuvių Sakmių knygele, greitai atšoko fantazijos, apėmė miegas, veiksmas persikėlė į virtuvę, kur Goda šiurpino nauja psichodeline šukuosena- traumavo draugių psichikas ir trumpino gyvenimo metus.
Rytas išaušo dešimtą ryto, karštas ir saulėtas. Išgėrusios kavos ir pribaigusios visas nikotino atsargas undinės tęsė savo nuotykius vandenyje, nardė ir krykštavo. Tada atėjo laikas liūdniausiai renginio daliai: tvarkymui.
Goda su Urte, lyg tikros vergės Izauros, klūpėdamos ant žolės prie šulinio,trynė šveitė sūrį nuo lėkščių ir puodų, kankinosi trindamos tarkas ir milžiniškus peilius su skylėmis.Liudvika su Kamile lakstė žaibo greičiu, dirbdamos vidaus darbus ir gamindamos pusryčius.

Tuomet prasidėjo undinių sąveikos su erotika,purvu ir fotoaparatu, (laukite nuotraukų?- bus pasistengta paviešinti).
Atsibosus visai įmanomai veiklai, pavalgius, išsekus tabakui, plieskiant saulei,merginos tiesiog gulėjo viduje, kalbėdamos su pliušinėmis jūros gėrybėmis, diskutuodamos apie Trudės trudiškumą ir erzindamos Godą.
Pusė septynių sodybą pasiekė Kamilės mama, parvežusi miesto betono išsiilgusias undinėles. Ačiū. P.S. Nuotraukos: Goda Marija N.

2010 m. rugpjūčio 11 d., trečiadienis

Darbymetis


Likus dvidešimt aštuonioms dienoms iki rugsėjo pirmosios,Urtės Virtuvė pasipildė sąrašu darbų, prisižadėtų atlikti iki šios vasaros pabaigos.
Ištikimieji Urtės Virtuvės skaitytojai pažadų sąrašą išmoko atmintinai, todėl šis priminimas tik pačiai Urtei.
1. Nuvažiuoti į Palangą.
2. Panakvoti sode.
3. Atiduoti bibliotekai skolingą knygą - susimokėti baudą už vėlavimą.
4. Perskaityti Ch.P. " Kovos klubą".
5. Aplankyti Kupiškio miestelį.
6. Susitvarkyti stalčius.
7. Nusipirkti naujus batus.
8. Pažiūrėti dešimt naujų nematytų filmų.
9. Daryti jogos pratimus rytais.
10. Mažiau keiktis.
11. Atsiriboti nuo feisbuko(liga)
12. Suvalgyti dvidešimt kilogramų arbūzo.

Šį šaunų saulėtą vasaros trečiadienį, naikinant lauktuvių iš Rygos parvežtus Karvutės saldainius(žymiai skanesni nei lietuvaičių parduotuvėse..),blogo heroję aplankė stulbinantis faktas,kad dabarties momentą nuo rugsėjo pirmosios skiria vos dvi dešimtys dienų.
Žiūrim,ką turim:
1.Punktas atidėtas paskutinei mėnesio savaitei.
2.Visiškas pliusas.
3.Bauda didėja. Rytoj reikės nueiti.
4.Gėda-Pelėda.Ne.
5.Šeštadienio planuose,kartu su giminės susitikimu ir visų nematytų žmonių, žinančių tave nuo gimimo,pažinimo vakarėliu.
6.Jokių šiukšlių.Žiba deimantais.
7.Įvykdyta šiandien.
8.Minusas.
9.Minusas.
10.Dalinis pliusas.
11.Dalinis pliusas. Ligos per dieną neišgydysi.
12.Dvigubas pliusas.

Situacija patenkinama,bet laikas tiksi,tiksi,tiksi.
Sėkmės darbymetyje,Povilaityte!!

2010 m. rugpjūčio 9 d., pirmadienis

Savaitgalis: Paimtas Ant Griežto.

Pirma dalis: 'Kaimas - žmogų puošia'


Sinoptikams išpranašavus nepakeliamus karščius, neliko nieko kito kaip krautis mantą, palikti gimtąjį esfaltą, dušą,facebooko karalystę ir keliauti į sodą.
Sinoptikai ne visuomet būna teisūs,o sodas - vieta.
Tegul tai būna istorijos įžanga.


Šeštadienį Urtė krovė daiktus ir intensyviai maudėsi, nujausdama ateinančios paros sugrįžimą į gamtą, ir į purvą.

Palikta viena, ji skaitė knygą sodo balkone ir su savimi apkalbinėjo, nuo stulbinamo karščio , stulbinamai suaktyvėjusius kaimynus.
Tačiau vėliau Urtė suprato, kad net ir sode gyvenantis žmogus nėra toks užsigrūdinęs saulės vergas, todėl kaimynai keturiasdešimties laipsnių karštyje amžinai žolės nepjovė. Neužilgo aprimo ir išsiskirstė, palikę Urtę balkono tyloje žudyti savo nuobodulio.

Po keturių valandų laukimo ir psichologinio mirimo, rožinio namelio duris pravėrė nakties išgelbėtoja, menininkė-tarzanė Liudvika Toliušytė, užpildžiusi blogo herojės širdžyje išsikėrojusį griovį savo draugija, juoku,greitakalbe ir artišokais su padažu.

Besijuokdamos, nepabūgusios nei lietaus, nei žaibo, tikri gamtos vaikai, sodininkės praleido naktį balkone, vipinėje balkono ložėje, su vaizdu į patį uragano įkarštį: klaudydamos traškėjimo garsų, apsubtos dangaus spalvų, ratais besisukančių medžių, žaibų ir lietaus bangų.
Šeštą valandą ryto ėmė darytis nuobodu, dingo elektra, gamta jau niekuo nebestebino,uragano programa neturėjo kulminacijos, todėl drąsiosios (ant kiek Tu Drąsius?) nusprendė eiti miegoti.
Miegas truko nei ilgai, nei trumpai - 3 valandas. Rytą vainikavę paranojiški skambučiai apie pasaulio pabaigą ir suniokotą miestą nutilo, įsidienojo, nušvito saulė ir atėjo metas maudynėms.
Per kelius,miškus, purvus ir fanieros tiltus,Liuda su Urte, pasiekė marių įlanką. Vaizdas nebuvo toks šaunus, viliojantis ar kerintis, kaip buvo galima tikėtis: vanduo buvo padengtas žaliu neaiškių augalų paviršiumi.

Herojėms prireikė keleto minučių susivokti, nusiteikti ir nuspėti dugno kokybę.
Pernelyg nesijaudindamos, pamiršusios namų vonias ir dušus,įsiklausiusios į vidinį gamtos šauksmą, kaip tikros kaimo undinės, skynėsi kelią per žaliuosius augalus, pliuškenosi ir gaivino kūnus nuo baisios kaitros.Išlipusios nusirinko augalus nuo maudymkių ir plaukų, ir išpėdino per miškus ir fanieros tiltus atgal, laukti draugų.
Urte - Liuda, dešimt balų, kaimas žmogų puošia.

Ties čia pirmoji dalis baigiasi.





Antroji dalis: 'Žvėrių tramdymas.Gyvenimas,tai rūkomasis.'

Antrą valandą į rožinio Barbių namelio kiemą įvažiavo automobilis, pristatęs mieste uraganą atlaikiusius, Kamilę, Aušrį ir Godą, pasiryžusius išbandyti kaimo pramogas ir norinčius pasisvaiginti šviežiu oru ir lauktuvėmis iš vietinės parduotuvėlės.


Supažindinti su bendra minimalia tvarka, naujieji svečiai pamažu įsijautė į kaimo ritmą, džiaugėsi žole, balkonu ir kiemu bei meldė dangaus nepakeliamą saulę pakeisti nauju uraganu.

Netrukus jie jau buvo pakeliui į Šlienavos parduotuvėlę,nešini dūmų ištroškusiais plaučiais ir pykčio (saulei) raukšlių išvagotais veidais. Neužilgo sugrįžo nešini pirkiniais,visų veideliai nušvito, žiebtuvėliai sužibo, atėjo ramybė.

Ramybė tai ramybė, bet uraganas kaip neatėjo,taip neatėjo, o temperatūra tik kilo. Kamilei su Aušriu išreiškus nenorą mėgautis vandens pramogomis, trijulė pajudėjo ekstremalių kelių vingiais - antram raundui prieš žalią vandenį.


Sparčiai įveikusi ilgą kelią,Goda nebuvo taip rimtai nusiteikusi, kaip atrodė: vaizduotė ir baimė neleido jai išbandyti žalio vandens malonumo, tačiau Liudvikai su Urte, kaip ir praeitą kartą(net ir labiau) niekas netrukdė, žolės ir šokinėjančios žuvys atrodė savos, o vanduo ne toks jau ir tragiškas.
Grįžus, išdygo Indrė su Saimonu, įveikę kelią nuo centro iki sodų, 46 autobusu, nepabūgę vietinės liaudies pokštų ir bobučių ramentų dūrių.
Kiti juos pradžiugino dingusia elektra ir vandeniu.
Kompanija pasipildė, sugulė ant žolės, dekiukų ir gelbėjimosi ratų, šventė nikotino šventę ir kapojo arbūzą.

Kaip visuomet tokiose situacijose nutinka naujųjų laikų jaunimui, paveiktam reklamų ir negailestingo gyvenimo - pritrūko alkoholio.
Užvirė rimta diskusija apie degės vartojimą, turimus likučius, norus ir finansinius išteklius.
Antrasis reisas iki vietinės parduotuvėlės buvo vainikuotas buteliu meksikietiškos teklilos ir laimės šūksniais!
Laimės šūksniai tik garsėjo, nes tekila pamažu palikinėjo gimtąjį butelį, dangus niaukėsi, septynetas gabeno daiktus iš kiemo į balkoną, audros įkarštyje visi draugiškai sėdėjo krušoje, stebėdami bekrentančius ledukus ir galiausiai, belakstydami šlapiais sodų keliais.
Išsipildė visos svajos!

Prasidėjo intensyvus sodo namelio kuitimas: maisto, nuorūkų,drabužių ir rakandų vientiso kūno formavimas.
Vakarėjant darėsi vis linksmiau, visi išsiaiškino senus santykius, išsilaižė senas žaizdas, prisiminė, ką buvo užmiršę, džiaugėsi balkonu, namelį pavertė vienu dideliu rūkomuoju, Indrė kūrė sakinius apie tvakius pritvinkusius tvinkius, Liudvika rodė klasę su kiečiausia pasaulio maike, Aušrys kamavo Urtės pilvą, Kamilė su Goda skraidė tekilos danguje,kol vėl atsidaro elektra ir vanduo.

Urtės tokios progos praleisti negalėjo. Tiesiog privalėjo draugams iškepti bulvių pagal savo firminį receptą.
Kruopščiai pjausčiusi ir plovusi, skardą ruošusi, šakniavaisio mylėtoja,fb.com grupės BULVĖS įkūrėja, liko nieko nepešusi, nes uraganas ir vėl nusinešė su savimi elektros srovę ir keptą bulvę.
Draugai ir vėl sugrįžo prie šalto maisto, kimšo skrandžius duona ir pomidorais, pjaustė sūrį ir arbūzą.
Šventė tęsėsi,tik nikotino atsargos vis tuštėjo, prasidėjo kova dėl dūmelio, kol visiems šią kovą pralaimėjus, balkono armija išbėgo pro duris, trečią kartą aplankyti Šlienavos prekybos centro.
Namie pasilikę Saimonas, Goda ir Urtė šoko pagal senas dainas,dalinosi meile ir prisiminimais,daug keikėsi ir žadėjo dažniau pabūti kartu.
Po ilgo laiko, neaišku, kur dingę grįžo misijonieriai. Paliktus draugus apgavę, pripasakoję pasakų apie nepardavimą, nuliūdinę paskatino Godą eiti miegoti, o Saimoną įniršti.
Kiekviena nakties minutė Saimoną vis labiau vertė surimtėti, prasidėjo pamokslai ir grąsinimai, pabūgę pikto tono, Aušrys su Liudvika ir Urte evakuavosi į šalia esantį Liudos sodą. Netrukus Urtė apgalvojo, kas gali nutikti, todėl išėjo atgal,tikrinti namų ir Saimio būklės:surinkti šukių.
Indrė ir Kamilė buvo nejuokais išsigandusios, bet Urtė sutvarkė padėtį, nuramino Saimono nerimstančią širdį ir paguldė šalia savęs.
Naktį Indrė su Kamile daug juokėsi, bet baimė Saimonui jas pastūmėjo miego vieta pasirinkti namelį be piktų draugų.
Rytas išaušo labai anksti. Trijulė buvo puikios nuotaikos, tikrino balkone rastus pakelius, gėrė kavą, atsiradus elektrai išsikepė bulvių, šauniai pusryčiavo, šoko ir tvarkė antrą aukštą.
Būdami bjaurūs lietuviai, pajudėjo Liudvikos sodo link, žadinti miegančių draugų, su misija priversti juos prisidėti prie namelio tvarkymo,maisto, nuorūkų,drabužių ir rakandų vientiso kūno IŠformavimo.


Ten nakvojęs ketvertas nebuvo tokie linksmi ir energingi, tačiau Goda,Saimonas ir Urtė buvo rimtai nusiteikę juos priversti keltis, darė tai visu šimtu procentu ir vos po pusės valandos Kamilė,Liudvika,Indrė ir svajonių jaunikis Aušrys, jau gliaudė saulėgrąžas sodo kieme.Vėliau - zujo namuko namų ruošoje, kol Saimonas su Urte ir Goda šėlo fotosesijoje prie prūdelio, prigulę ant vietinio liepto.
Atsiradus vandeniui, atsidaro ir noras plauti galvas. Dušo funkciją vykdžiusi Urtė ir plaukus besimuiluojantys Liudvika su Aušriu smaginosi ant žolės.

Pasibaigus ir maisto, ir nikotino atsargoms, baiginėjosi ir jėgos. Tikro stebuklo dėka Indrė su Kamile dar sugebėjo rasti būdą plaučių pildymui, pagamino savadarbį Neptūno bongą ir džiugino ryto išniekintus draugus.
Bendrą dvasią palaikė tik šiurpinačios Saimono ir Urtės diskusijos apie praeitos nakties potyrius,kaip Urtė lyg Džeinė visą naktį tramdė Saimio tarzaną.. Sakiniai apie Saimono žvėriuką, vyro pieną, pieno lazerius, Urtės dantukus ir abipusę simpatiją vis plėtojosi. Ilgainiui pokštai vis labiau šiurpino draugus, dar vėliau - jau ir žudė, bet dvejetukui tai netrukdė.
Neiškentęs Aušrys čiupo vandens šlangą ir išliejo susikaupusį neišsimiegojimą ant draugų drabužių ir stalo.
Prasidėjo vandens karai, kimarinimo odisėjos,ridikėlių vagystės tvarkymasis nudundėjo į antrą planą, todėl užsitęsė iki pat vakaro.

Paskutinėmis akimirkomis,ištuštinus paskutines tekilos atsargas,kaitinant saulei, septynetas išjudėjo į stotelę, iš kurios autobusu sugrįžo į uragano nuniokotą gimtąjį Kauną.


Kaimo realybėje savaitgalį praleisusi Urtė jaučiasi lyg kelmas, džiaugiasi dušu ir planuoja reisą į lovą.

2010 m. rugpjūčio 5 d., ketvirtadienis

Garbė Šakniavaisiui!

Žinokite..Reklama išties veikia žmogaus sąmonę. Išgirdus sakinį,kad tik šią savaitę prekybos centruose Maxi*a, kilogramas bulvių - vos devyniasdešimt centų, nelieka nieko kito kaip tik važiuoti į sodą, kurti laiko (ir skrandžio) patikrintą orkaitę ir švęsti bulvių fiestoje.
Tegul tai būna istorijos įžanga.

Fiestos dalyviai: amžinos bulvių vergės - prijaučianti Goda Marija Norkutė ir fb.com portalo grupės "BULVĖS" įkūrėja Urtė Povilaitytė, deklaruojanti žodį kugelis,kaip gyvenimo būdą.
Lokacija: rožinis, dar žinomas Barbių namo vardu, kolektyvinis sodas,stovintis Laumėnų kaime, sodų bendrijoje "Banga". Antrasis, nuo vartų.
Apšildanti grupė: pyragas tinginys, arbata,Agnė,Agnės sesė Viltė ir labradoras Čepis, išėję dar net bulvių kvapo neužuodę.
Nesklandumai: Vasaros linkmybėse skęstantis, Minduxo namuose nakvojantis Aušrys, dėl techninių namų nesklandumų, prarado šansą nerti į krakmolo gelmes. Alkoholio pasigedusiam Saimonui, sodas pasirodė būsiąs per toli..
Fiestos muzikinis fonas: Dj Urugvajus(Goda Norkutė) feat iPod Nano.
Renginio gabalas: The Ting Tings - Great Dj.(a-aa-a).
Šventės kulminacija: pilna skarda šviežutėlių, prieskoniais dvelkinačių, karštų ir svajongų BULVIŲ, pagardintų pomidorų-petražolių salotomis, tik dar labiau pabrėžusiomis tobulo šakniavaisio žavesį.
Veikla kepimo momentais: senos dainos, intelektualūs pokalbiai apie žmonių meilę ir santykius, senų klaidų-ateities planų aptarinėjimas, nelegalūs sandoriai pardavinėjant dvarnius šunelius, naktinio lietaus stebėjimas, lakstymas basomis, gamtos džiaugsmas-šauksmas.

Pasibaigus trims kilogramams bulvių ir atėjus ketvirtadienio vakarui, pasibaigė ir fiesta. Po poros valandų alinančių tvarkymosi darbų ir keturiadešimt penkių minučių autobuse, BULVĖ vis dar mūsų širdyse.Per amžius,meile!
Skanaus.Ačiū.

2010 m. rugpjūčio 3 d., antradienis

PAŽADAS likusiai Vasarai

Kaip ir buvo žadėta Urtė atsikėlė lygiai devintą. Ne dvyliktą, o devintą, todėl suspėjo viską,ką norėjo ir dar daugiau.
Iki rugsėjo pirmosios liko 28 dienos. Reikia jas išnaudoti sėkmingai-prasmingai-turyningai-vasariškai, atsižvelgiant į tai,kad visdar atsotogos.

Per šias 28 dienas, Virtuvės Darbuotojų padedama, pasižadu:
1. Nuvažiuoti į Palangą.
2. Panakvoti sode.
3. Atiduoti bibliotekai skolingą knygą - susimokėti baudą už vėlavimą.
4. Perskaityti Ch.P. " Kovos klubą".
5. Aplankyti Kupiškio miestelį.
6. Susitvarkyti stalčius.
7. Nusipirkti naujus batus.
8. Pažiūrėti dešimt naujų nematytų filmų.
9. Daryti jogos pratimus rytais.
10. Mažiau keiktis.
11. Atsiriboti nuo feisbuko(liga)
12. Suvalgyti dvidešimt kilogramų arbūzo


Sąrašas laukia papildymo.

Šiandienos planuose: sodo užkariavimas.

2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

Cheap Monday.

Įžangai: Jei atsikėlei dvyliktą, geriau nesikelk išvis, nes diena jau praėjo.

Urtė pabudo dvidešimt po dvyliktos, persimiegojusi,bemąstydama ar visa tai,kas sukosi galvoje egzistuoja,ar visdėlto tik taip sapnavo.
Dienos planas buvo anksti pabusti, pavažinėti dviračiu, susimokėti baudą bibliotekai, pasiimti Kovos Klubą ir vakare burbuliauti su Aušriu.

Pabudo, besisukančia galva nušlapsėjo iki dušo. Atėjo pirma.
Pavalgė. Atėjo antra.
Apsitvarkė savartyną.Susirado drabužius.Atėjo trečia.
Susitvarkė plaukus. Atėjo ketvirta.
Penktą susitarė su Aušriu, todėl jau turėjo išeiti.

Tas,kaip visada vėlavo, tuo metu Urtė leido laukimo minutes pensininkų susibūrime ant suoliuko.

Nusipirkę muilo burbulų ir batarkių bandė remontuoti Urtės elitasz69 rožinį burbulų šautuvą, remontavo nesėkmingai, todėl turėjo pasitenkinti paprastaisiais muilo burbulais. Silpni Timio ir Česės plaučiai sunkiai dirbo, galvos svaigo, jiems Burbuliatorius greit pasibaigė.
Aušrys išvažiavo pas dantistę, Urtė namo. Pakeliui nusipirko arbūzą, kapojo jį šaukštu ir žiūrėjo į klasiokę Karoliną, laidoje "Kitas".
Mano kaimynė porno žvaigždė..

Pamokantis planas ateičiai: Rytojaus rytas išaus devintą.


Nuotraukos: G.S.
Ačiū.

2010 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienis

Naktis(Gete) pas Liudą ir kates.

Žmonės, pavargę nuo Afrikos karščio ir nieko neveikimo, ankščiau ar vėliau imasi priemonių.
Tegul tai būna istorijos įžanga.


Goda, savaitę leidusi Kauno Universitetinėse Klinikose,išleista savaitgaliui ,turėjo didelę svajonę - kažką veikti.
T.y.Pagyventi be nereikalingų tyrimų,baltų chalatų, piktų seselių,žurnalų, kopūstų ir laidelių ant galvos.
Supratusi,kad kraujo tyrimai jau praeity, nusikratė atsakomybės naštos ir prisiminė dėdės Aivaro-Gustavo-Arklio degiųjų-baltųjų-čili kokteilių receptus.Prisiminusi,ėmė ieškoti kompanijos, (negi gersi vienas, ką žmonės pagalvos..)todėl paskambino Urtei.


Urtė buvo be nuotaikos, varvančia nosimi,nusistačiusi prieš degę ir skaudančia galva.Ji kabinėjosi prie kiekvieno Godos žodžio, netgi prie intonacijos ir šiurpino staigia nuotaikų kaita.

Telefoninį pokalbį lydėjo konfliktai ir įtikinėjimai, pykčio bangos, liūdesio atbrailos ir kiti žodžių žaismai.
Velniai žino, kaip - įvyko tikras stebuklas: Urtė sutiko, sutiko ir Urtės tėvai, garsėjantys savo naktiniais parsivežimo namo - neleidimo paskutinę akimirką- visiško neleidimo, pokštais.

Sutiko netgi Aušrys, judėjęs namo pėstute nuo Santakos(sveikuolis..).

Paskutinę akimirką apie artėjančius svečius sužinojo ir Liudvika, namų savininkė. Būdama dora pilietė, mamai išvažiavus, (kaip pridera), sutiko priimti tris nuotykių ir degės ištroškusius draugus ir pasidalinti su jais namų maistu, lova, balkono kėdėmis ir kitais Godos, Aušrio ir Urtės naudotais rakandais.

Batų nukamuota Urtė, vėluojantis Aušrys ir punktualios Liudvika su Goda, sugebėjo pasiekti parduotuvę. Apsipirkę, pajudėjo namų link, kur nemokėdami įjungti orkaitės keptuvėje kepė picą, nesėkmingai gamino garsiuosius čili kokteilius,klausė muzikos, niurkė katinus ir kitaip trynė namų kampus. Trynė, kol sutemo ir prisiminę,kad skrandžiai ne geležiniai, nusprendė eiti laukan, ieškoti alternatyvos prie auksinukės, vandeniui, citrinai ir Godos čili padažui.

Paėjus porą žingsnių Urtė su Goda išreiškė didį nenorą eiti toliau, panieką lietui ir baimę policininkams, todėl žygį: Kruvinoji Merė. Pomidorų Sultys, liko tęsti kompanijos drąsieji.

Pripažįstančos silpnų nervų faktą, draugės grįžo namo, virė makaronus,panikavo ir skaitė melaginingas Aušrio žinutes apie juos sugavyusius policininkus.

Pripažinusios lėtos reakcijos faktą, draugės suprato esančios apgautos ir visiškai paliktos humoro jausmo.

Namuose atsiradus Aušriui,Liudvikai ir pomidorų sultims, atsivėrė balkono durys, kolonėlių galia, užmigo kaimynai, stiklinės užsipildė raudonu kokteiliu, prasiveržė Aušrio iPodo vertėjo humoro jausmas,kitokio pobūdžio pokštavimai,fotosesijos raudonoj šviesoj, vokiškų sakinių su skambiuoju žodžiu STOLC sudarynėjimas, apskritai, viskas šauniai klojosi, kol atėjo rytas: Aušrio akys paraudo, prasidėjo keistas juokas, kompanija vis labiau rymojo, žiovavo, kalbėjo apie miegą ir Aušrio pasisekimą tarp merginų.(Aušrys Uptas - svajonių jaunikis).Atsistojo ir išėjo lovų ieškoti.


Liudvika,kaip tikra miaaanininkė parūpino svečiams įdomių drabužių miegui: maikių su katinukais, maikių su Ūkio banku ir su maikių su kaspinais-daržovėmis.Pasipuošę miegui, susiradę pagalvių,Pedo mešką ir apžiūrėję šeimininkės kambarį,ėjo miegoti.
Goda miegojo tarpe, Liudvika naktį gelbėjo lauke kovojantį katiną,Aušrys džiaugėsi kaspinukų-daržovių pižama,o Urtė kimarino laiminga,apsikabinusi Pedo meškiną.

Rytas atėjo be 20 vienuoliktą.Net ne rytas,o Aušrys.
Diena prasidėjo staigiu apsitvarkymu ir svajonių jaunikio rankų ruošta kava balkone,kaip bebūtų jauku,nereikia pamiršti,kad buvo ir karšta, taip,kaip pirty.
Ketvertukas persikėlė į virtuvę, kur rangėsi ant kėdžių ir sofos, bandydami naikinti miego trūkumą, Urtė plovė indus,Aušrys žaidė Sudoku, Liudvika nervinosi dėl lauke likusio katino, O Goda organizavo pusryčius ir nikotino atsargų pildymą.

Ir skrandžiai,ir atsargos pasipildė. Fotosesija tęsėsi, Aušrys džiugino drauges kaspinukų-daržovių maikute,atsirado Urtės laukan iškleistas katinas, įsivyravo ramybė, popietė ir džiaugsmas.

Pirmas namus paliko svajonių jaunikis, neužilgo ir Goda su Urte, Liudvika pasiliko viena laukti grįžtančios mamos, naikinti balkone paliktų lauktuvyčių ir kurti degės slaptavietės plano.

Lauke buvo karšta kaip Afrikoje.Buvo sekmadienis. Matyt,sekmadieniai geri tik vasarą. Ačiū.(Liudvikai Toliušytei.)