Sodyboje laiką leidusios Kamilė,Liudvika ir Goda, suprato,kad liūdną padėtį gali pataisyti tik toks gyvernimo vėjų išnešiotas sutvėrimas,kaip ankščiau minėtoji pižamuotoji Povilaitytė.
Kaip ir visuomet, Urtė kūrė įvairiausius atsisakymo pateisinimus, sekė pasakas apie ateities planus ir gyvenimo negailestingumą,kol galiausiai priėmė sprendimą krautis daiktus.
Sutuacija nebuvo labai dėkinga, Urtė turėjo dešimtį minučių pasiruošti bei nusigauti iki autobuso. Būdama artima Piterio Peno šeimos draugė, tikėdama stebuklais pasiryžo padaryti neįmanoma, (kaip nebūtų keista..) nesuspėjo į minėtąjį autobusą ir liko rymoti 16 numeriu pažymėtoje laukimo aikštelėje.
Nepaisant gyvenimo laisvėje ir metų barjero, visdar nesigaudanti aplinkoje Urtė, apnikusi nevilties,įsėdo į ne tą autobusą, visą kelią telefonu aiškinosi, kur būtent ji turi nuvažiuoti ir atsakymus derino su krypties užrašu ant bilieto. Telefoniniame pokalbyje sudalyvavo ir alkoholikas iš pirmos eilės, ir back vokalo partiją atliekančios bobutės ir pats autobuso vairuotojas.
Kol Urtė mynė kelių mįsles, draugės laiko taip pat nešvaistė: rado žmogų, sutikusį paimti autobuse šėlstančią Urtę ir atgabenti į vietą.
PO ilgos kelionės, bendrakeleivių draugystę ir paramą iškovojusi Urtė, laukė automobilio neiaškaus kaimo aikštelėje, po 40 minučių košmarai baigėsi, prasidėjo kelionė į sodybą.
Kelionė neapsiėjo be privalumų: važiavimo trumpesniu keliu per pelkes ir marihuanos plantacijas.
Galiausiai kelionės tikslas buvo pasiektas. Sodyba su nuosavu prūdu,muzika,orkaite,laužaviete, televizoriais ir visais kitais miestiečio širdžiai reikalingais rakandais buvo čia.
Prasidėjo Undinėlių šventė, narų konkursai ir visos kitos vandens pramogos, trukusios visą karštą dieną ir naktį,renginyje: Ero Undinė '10. Nuogos undinėlės taškėsi pelekais mėnulio šviesoje, stebėdamos žvaigždes.
Pusę nakties virusią diskusiją apie pasaulio mafiją, šeimos planavimą, vaikų maitinimą, farmacijos pramonę ir žmonių teises ginančias organizacijas vainikavo širšių žudikių-arklių apsilankymas. Urtei, bandžiusiai jas daužyti Lietuvių Sakmių knygele, greitai atšoko fantazijos, apėmė miegas, veiksmas persikėlė į virtuvę, kur Goda šiurpino nauja psichodeline šukuosena- traumavo draugių psichikas ir trumpino gyvenimo metus.
Rytas išaušo dešimtą ryto, karštas ir saulėtas. Išgėrusios kavos ir pribaigusios visas nikotino atsargas undinės tęsė savo nuotykius vandenyje, nardė ir krykštavo. Tada atėjo laikas liūdniausiai renginio daliai: tvarkymui.
Goda su Urte, lyg tikros vergės Izauros, klūpėdamos ant žolės prie šulinio,trynė šveitė sūrį nuo lėkščių ir puodų, kankinosi trindamos tarkas ir milžiniškus peilius su skylėmis.Liudvika su Kamile lakstė žaibo greičiu, dirbdamos vidaus darbus ir gamindamos pusryčius.
Tuomet prasidėjo undinių sąveikos su erotika,purvu ir fotoaparatu, (laukite nuotraukų?- bus pasistengta paviešinti).
Atsibosus visai įmanomai veiklai, pavalgius, išsekus tabakui, plieskiant saulei,merginos tiesiog gulėjo viduje, kalbėdamos su pliušinėmis jūros gėrybėmis, diskutuodamos apie Trudės trudiškumą ir erzindamos Godą.
Pusė septynių sodybą pasiekė Kamilės mama, parvežusi miesto betono išsiilgusias undinėles. Ačiū. P.S. Nuotraukos: Goda Marija N.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą