Sinoptikams išpranašavus nepakeliamus karščius, neliko nieko kito kaip krautis mantą, palikti gimtąjį esfaltą, dušą,facebooko karalystę ir keliauti į sodą.
Sinoptikai ne visuomet būna teisūs,o sodas - vieta.
Tegul tai būna istorijos įžanga.
Šeštadienį Urtė krovė daiktus ir intensyviai maudėsi, nujausdama ateinančios paros sugrįžimą į gamtą, ir į purvą.
Palikta viena, ji skaitė knygą sodo balkone ir su savimi apkalbinėjo, nuo stulbinamo karščio , stulbinamai suaktyvėjusius kaimynus.
Tačiau vėliau Urtė suprato, kad net ir sode gyvenantis žmogus nėra toks užsigrūdinęs saulės vergas, todėl kaimynai keturiasdešimties laipsnių karštyje amžinai žolės nepjovė. Neužilgo aprimo ir išsiskirstė, palikę Urtę balkono tyloje žudyti savo nuobodulio.
Po keturių valandų laukimo ir psichologinio mirimo, rožinio namelio duris pravėrė nakties išgelbėtoja, menininkė-tarzanė Liudvika Toliušytė, užpildžiusi blogo herojės širdžyje išsikėrojusį griovį savo draugija, juoku,greitakalbe ir artišokais su padažu.
Besijuokdamos, nepabūgusios nei lietaus, nei žaibo, tikri gamtos vaikai, sodininkės praleido naktį balkone, vipinėje balkono ložėje, su vaizdu į patį uragano įkarštį: klaudydamos traškėjimo garsų, apsubtos dangaus spalvų, ratais besisukančių medžių, žaibų ir lietaus bangų.
Šeštą valandą ryto ėmė darytis nuobodu, dingo elektra, gamta jau niekuo nebestebino,uragano programa neturėjo kulminacijos, todėl drąsiosios (ant kiek Tu Drąsius?) nusprendė eiti miegoti.
Miegas truko nei ilgai, nei trumpai - 3 valandas. Rytą vainikavę paranojiški skambučiai apie pasaulio pabaigą ir suniokotą miestą nutilo, įsidienojo, nušvito saulė ir atėjo metas maudynėms.
Per kelius,miškus, purvus ir fanieros tiltus,Liuda su Urte, pasiekė marių įlanką. Vaizdas nebuvo toks šaunus, viliojantis ar kerintis, kaip buvo galima tikėtis: vanduo buvo padengtas žaliu neaiškių augalų paviršiumi.
Herojėms prireikė keleto minučių susivokti, nusiteikti ir nuspėti dugno kokybę.
Pernelyg nesijaudindamos, pamiršusios namų vonias ir dušus,įsiklausiusios į vidinį gamtos šauksmą, kaip tikros kaimo undinės, skynėsi kelią per žaliuosius augalus, pliuškenosi ir gaivino kūnus nuo baisios kaitros.Išlipusios nusirinko augalus nuo maudymkių ir plaukų, ir išpėdino per miškus ir fanieros tiltus atgal, laukti draugų.
Urte - Liuda, dešimt balų, kaimas žmogų puošia.
Ties čia pirmoji dalis baigiasi.
Antroji dalis: 'Žvėrių tramdymas.Gyvenimas,tai rūkomasis.'
Antrą valandą į rožinio Barbių namelio kiemą įvažiavo automobilis, pristatęs mieste uraganą atlaikiusius, Kamilę, Aušrį ir Godą, pasiryžusius išbandyti kaimo pramogas ir norinčius pasisvaiginti šviežiu oru ir lauktuvėmis iš vietinės parduotuvėlės.
Supažindinti su bendra minimalia tvarka, naujieji svečiai pamažu įsijautė į kaimo ritmą, džiaugėsi žole, balkonu ir kiemu bei meldė dangaus nepakeliamą saulę pakeisti nauju uraganu.
Netrukus jie jau buvo pakeliui į Šlienavos parduotuvėlę,nešini dūmų ištroškusiais plaučiais ir pykčio (saulei) raukšlių išvagotais veidais. Neužilgo sugrįžo nešini pirkiniais,visų veideliai nušvito, žiebtuvėliai sužibo, atėjo ramybė.
Ramybė tai ramybė, bet uraganas kaip neatėjo,taip neatėjo, o temperatūra tik kilo. Kamilei su Aušriu išreiškus nenorą mėgautis vandens pramogomis, trijulė pajudėjo ekstremalių kelių vingiais - antram raundui prieš žalią vandenį.
Sparčiai įveikusi ilgą kelią,Goda nebuvo taip rimtai nusiteikusi, kaip atrodė: vaizduotė ir baimė neleido jai išbandyti žalio vandens malonumo, tačiau Liudvikai su Urte, kaip ir praeitą kartą(net ir labiau) niekas netrukdė, žolės ir šokinėjančios žuvys atrodė savos, o vanduo ne toks jau ir tragiškas.
Grįžus, išdygo Indrė su Saimonu, įveikę kelią nuo centro iki sodų, 46 autobusu, nepabūgę vietinės liaudies pokštų ir bobučių ramentų dūrių.
Kiti juos pradžiugino dingusia elektra ir vandeniu.
Kompanija pasipildė, sugulė ant žolės, dekiukų ir gelbėjimosi ratų, šventė nikotino šventę ir kapojo arbūzą.
Kaip visuomet tokiose situacijose nutinka naujųjų laikų jaunimui, paveiktam reklamų ir negailestingo gyvenimo - pritrūko alkoholio.
Užvirė rimta diskusija apie degės vartojimą, turimus likučius, norus ir finansinius išteklius.
Antrasis reisas iki vietinės parduotuvėlės buvo vainikuotas buteliu meksikietiškos teklilos ir laimės šūksniais!
Laimės šūksniai tik garsėjo, nes tekila pamažu palikinėjo gimtąjį butelį, dangus niaukėsi, septynetas gabeno daiktus iš kiemo į balkoną, audros įkarštyje visi draugiškai sėdėjo krušoje, stebėdami bekrentančius ledukus ir galiausiai, belakstydami šlapiais sodų keliais.
Išsipildė visos svajos!
Prasidėjo intensyvus sodo namelio kuitimas: maisto, nuorūkų,drabužių ir rakandų vientiso kūno formavimas.
Vakarėjant darėsi vis linksmiau, visi išsiaiškino senus santykius, išsilaižė senas žaizdas, prisiminė, ką buvo užmiršę, džiaugėsi balkonu, namelį pavertė vienu dideliu rūkomuoju, Indrė kūrė sakinius apie tvakius pritvinkusius tvinkius, Liudvika rodė klasę su kiečiausia pasaulio maike, Aušrys kamavo Urtės pilvą, Kamilė su Goda skraidė tekilos danguje,kol vėl atsidaro elektra ir vanduo.
Urtės tokios progos praleisti negalėjo. Tiesiog privalėjo draugams iškepti bulvių pagal savo firminį receptą.
Kruopščiai pjausčiusi ir plovusi, skardą ruošusi, šakniavaisio mylėtoja,fb.com grupės BULVĖS įkūrėja, liko nieko nepešusi, nes uraganas ir vėl nusinešė su savimi elektros srovę ir keptą bulvę.
Draugai ir vėl sugrįžo prie šalto maisto, kimšo skrandžius duona ir pomidorais, pjaustė sūrį ir arbūzą.
Šventė tęsėsi,tik nikotino atsargos vis tuštėjo, prasidėjo kova dėl dūmelio, kol visiems šią kovą pralaimėjus, balkono armija išbėgo pro duris, trečią kartą aplankyti Šlienavos prekybos centro.
Namie pasilikę Saimonas, Goda ir Urtė šoko pagal senas dainas,dalinosi meile ir prisiminimais,daug keikėsi ir žadėjo dažniau pabūti kartu.
Po ilgo laiko, neaišku, kur dingę grįžo misijonieriai. Paliktus draugus apgavę, pripasakoję pasakų apie nepardavimą, nuliūdinę paskatino Godą eiti miegoti, o Saimoną įniršti.
Kiekviena nakties minutė Saimoną vis labiau vertė surimtėti, prasidėjo pamokslai ir grąsinimai, pabūgę pikto tono, Aušrys su Liudvika ir Urte evakuavosi į šalia esantį Liudos sodą. Netrukus Urtė apgalvojo, kas gali nutikti, todėl išėjo atgal,tikrinti namų ir Saimio būklės:surinkti šukių.
Indrė ir Kamilė buvo nejuokais išsigandusios, bet Urtė sutvarkė padėtį, nuramino Saimono nerimstančią širdį ir paguldė šalia savęs.
Naktį Indrė su Kamile daug juokėsi, bet baimė Saimonui jas pastūmėjo miego vieta pasirinkti namelį be piktų draugų.
Rytas išaušo labai anksti. Trijulė buvo puikios nuotaikos, tikrino balkone rastus pakelius, gėrė kavą, atsiradus elektrai išsikepė bulvių, šauniai pusryčiavo, šoko ir tvarkė antrą aukštą.
Būdami bjaurūs lietuviai, pajudėjo Liudvikos sodo link, žadinti miegančių draugų, su misija priversti juos prisidėti prie namelio tvarkymo,maisto, nuorūkų,drabužių ir rakandų vientiso kūno IŠformavimo.
Ten nakvojęs ketvertas nebuvo tokie linksmi ir energingi, tačiau Goda,Saimonas ir Urtė buvo rimtai nusiteikę juos priversti keltis, darė tai visu šimtu procentu ir vos po pusės valandos Kamilė,Liudvika,Indrė ir svajonių jaunikis Aušrys, jau gliaudė saulėgrąžas sodo kieme.Vėliau - zujo namuko namų ruošoje, kol Saimonas su Urte ir Goda šėlo fotosesijoje prie prūdelio, prigulę ant vietinio liepto.
Atsiradus vandeniui, atsidaro ir noras plauti galvas. Dušo funkciją vykdžiusi Urtė ir plaukus besimuiluojantys Liudvika su Aušriu smaginosi ant žolės.
Pasibaigus ir maisto, ir nikotino atsargoms, baiginėjosi ir jėgos. Tikro stebuklo dėka Indrė su Kamile dar sugebėjo rasti būdą plaučių pildymui, pagamino savadarbį Neptūno bongą ir džiugino ryto išniekintus draugus.
Bendrą dvasią palaikė tik šiurpinačios Saimono ir Urtės diskusijos apie praeitos nakties potyrius,kaip Urtė lyg Džeinė visą naktį tramdė Saimio tarzaną.. Sakiniai apie Saimono žvėriuką, vyro pieną, pieno lazerius, Urtės dantukus ir abipusę simpatiją vis plėtojosi. Ilgainiui pokštai vis labiau šiurpino draugus, dar vėliau - jau ir žudė, bet dvejetukui tai netrukdė.
Neiškentęs Aušrys čiupo vandens šlangą ir išliejo susikaupusį neišsimiegojimą ant draugų drabužių ir stalo.
Prasidėjo vandens karai, kimarinimo odisėjos,ridikėlių vagystės tvarkymasis nudundėjo į antrą planą, todėl užsitęsė iki pat vakaro.
Paskutinėmis akimirkomis,ištuštinus paskutines tekilos atsargas,kaitinant saulei, septynetas išjudėjo į stotelę, iš kurios autobusu sugrįžo į uragano nuniokotą gimtąjį Kauną.
Kaimo realybėje savaitgalį praleisusi Urtė jaučiasi lyg kelmas, džiaugiasi dušu ir planuoja reisą į lovą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą