Prieš kurį laiką nutiko taip, kad neplanuotai sudalyvavau ekskursijoje į Černobylio zoną. Ją organizavo tikras nuotykių valdovas, bebaimis Youtubo superstaras, lietuviškas Bear Gryllsas – Praeities žvalgas.
Tai buvo viena keistesnių gyvenimo išvykų. Kelionės tempai priminė karinės stovyklos apsukas, nelabai buvo kada miegoti. Pavargau taip, kaip pavargdavau, kai varydavau į elektroninės muzikos festivalius, kuriuose be miego šokdavau tris paras. Bet visai kaip iš festivalių, parsivežiau daug įspūdžių. Ir aišku, savo kailiu pajaučiau tą nenusakomą post-apokaliptinę atmosferą, sukeltą vienos didžiausių žmogaus klaidų per pasaulio istoriją.
Kiek padrikai pasidalinsiu ryškiausiais ekskursijos išgyvenimais, fun facts ir panašiai.
⚫ Iš Kauno į Ukrainą keliavome mikroautobusais. Lenkiją praskriejome greitai. Ukrainos pasienyje užstrigome 9,5 valandoms. Tai buvo netikėtas siurprizas. Belaukdami eilėje išnaudojome miegui skirtą laiką, tad pasnaudę pora valandų, lėkėme tiesiai į zoną.
⚫ Devynios su puse valandos eilėje prie pasienio punkto jau iš savęs buvo lyg ekskursija, dar neprasidėjus tikrajai ekskursijai.
⚫ Ukrainos keliai yra tragiški. Duobės – kaip šuliniai, kelkraščiai nesužymėti. Tais keliais važiavome labai dideliu greičiu. Keliskart mintyse jau buvau ten mirusi.
⚫ Ukrainoje nėra automobilių techninės apžiūros. Ji buvo panaikinta supratus, kad yra beprasmė procedūra, nes ukrainiečiai pravažiavimą tiesiog nusipirkdavo. Vairuotojų girtumo ten irgi niekas netikrina.
☢️ Černobylio zona – 2600 kv. km plotas., kur prieš katastrofą dirbo ir gyveno beveik 50 tūkst. žmonių.
☢️ Tik atvykęs į zoną, kiekvienas turistas gauna prie jo vardo registruotą dozimetrą, kuris seka radiacijos lygį. Išeinant dozimetrų duomenys yra patikrinami, kitaip tariant – ten kaupiasi visa turisto šmirinėjimo istorija. Gali prisivirt košės, jei būsi lindęs, kur nereikia ir taip per dienelę sukaupęs pavojingą radiacijos kiekį.
☢️ Pirmoji stotelė įvažiavus pro Dytiatki kontrolės postą – Lenino skulptūra ir vietinė parduotuvė. Joje galima nusipirkti visko, ko būna kaimo parduotuvėse. Įskaitant labai platų stipraus alaus pasirinkimą ir Primos cigaretes be filtro. Maloni vyresnio amžiaus pardavėja sumą apskaičiuoja skaitliukais ir pasako angliškai (!).
☢️ Černobylio zonoje laksto daug gražių, didžiulių, labai draugiškų radioaktyvių laukinių šunų. Žmonės juos šeria dešra iš parduotuvės, tad šie žino visas naminiams šunims įprastas komandas: sėsk, gulk, balsas. Jas atlieka paprašius visomis kalbomis. Vienas didžiausių išvykos iššūkių man buvo jų neglostyt.
☢️ Vietiniuose miškuose gyvena vilkai, lapės, briedžiai ir laukinių arklių kaimenės. Jų pačių neustikome, bet sutikome jų įspūdingo dydžio kakučių.
☢️ HBO serialas “Černobylis” šiai vietai padarė puikią nemokamą reklamą. Prieš 35 metus ten sprogo reaktorius, o pasirodžius serialui – turizmo burbulas.Tą dieną, kai Černobylio zonoje lankėsi mūsų grupė, ekskursijai buvo užsirašę dar beveik keturi šimtai turistų. Dienos rekordas – 2 tūkst. turistų.
☢️ Duga antena yra didžiulė ir įspūdinga (beveik 1 kilometro ilgio ir 150 m aukščio!). Ant jos lipti negalima, ten yra termovizinės kameros. Bet Ukrainoje taisyklės yra rekomendacinio požiūrio, tad susitarus, termovizorius gali išjungti iš rozetės (legenda sako, kad už butelį alaus). Bet reikia dar ir neblogo fizinio pasirengimo. Mūsų grupė nelipo.
☢️ Teritorije be turistų grupių dar yra pilną stalkerių ir kitų keistuolių, kuriuos traukia radiacija. Jie ten slampinėja, žiūrinėja, nelegaliai laksto, kiti net gyvena.
☢️ Mūsų grupėje buvo mergaitė, kuri darė viską, kad grįžtų namo pasipildžiusi super galia ar bent užsiauginusi kokią trečią koją. Ji gulėjo ant žolės, čiupinėjo visus daiktus ir fotografavosi radioaktyviausiose vietose. Man dėl jos buvo baisu.
☢️ Pripetėje yra kaušas, kuriuo buvo renkamos reaktoriaus nuolaužos. Jame radiacinis fonas yra iki 2000 mikrosivertų per valandą. Mums įprastas natūralus gamtinis radiacinis fonas yra 0.1 mikrosivertų per valandą. Ta mergaitė, žinoma, nepraleido progos nusifotografuoti ir jame. Nuo to laiko grupėje ji buvo žinoma Kaušės vardu.
☢️ Didžiausią įspūdį man paliko Pripetės Jupiterio fabrikas, kur oficialiai buvo gaminamos magnetolos, o iš tiesų, tikriausiai, kokios juodosios dėžės. Fabriką juosia tokio dydžio betoninė tvora, kad tos magnetolos turėjo būt gaminamos iš deimantų, kad apsimokėtų tokią statyt.
☢️ Pripetės miestelis buvo visiškas Edeno sodas pagal to meto standartus. Valdžia kūrė jį tokį, kad žmonės, gyvendami uždaroje teritorijoje, jaustųsi pranašesni už kitus. Vid. gyventojų amžius buvo 26 m., o algos – dvigubai didesnės už įprastas.
Pasvajojimui – jaunimo miestas be piktų bobučių, kur visą dieną žiūri per langą ir naktimis skambina policijai, kad per garsiai muziką leidi.
☢️ Buvom ir atrakcionų parke, kuris yra viena garsiausių Pripetės vietų. Ten stovi puikiai išsilaikiusios elektrinės mašinėlės ir apžvalgos ratas. Parkas turėjo pradėti veikti gegužės 1 d., o nelaimė nutiko balandžio 26 d. Tai niekas ten taip ir nespėjo pasisupti.
☢️ Tas tiltas, kurį rodo seriale labiau primena nei pėsčiųjų tiltą, o realybėje ten yra tiltas mašinoms. Nuo tilto sprogimas tikriausiai nesimatė, nes jį užstojo miškas.
☢️ Dienos gale batonu maitinome gigantus karosus, gyvenančius reaktorių aušinimo kanaluose. Į puotą atplaukė ir šamas, kuris pasirodė didesnis už mane.
☢️ Lauktuvių parsivežiau tris litrus samagono. Ukrainos kaimuose niekas neperka alkoholio, nes visi jį verda patys. Dar neragavau. Tikiuosi, paragavusi neapaksiu.
☢️ Faktas tas, kad Praeities žvalgas yra dar kietesnis nei atrodo video. Kelionės pabaigoje man teko džiaugsmas gerti su juo Starką!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą