Sveiki,
šiandien jūsų laukia širdinga istorija apie legendinį inkliuzą.
Nesu vienas tų žmonių aktyviai besidominčių politika, bet žinau viena – man labai patinka Dalia Grybauskaitė, kurią šiltų jausmų vedina vadinu tiesiog Dalyte.
Pirmoji mūsų šalies moteris Prezidentė man patinka todėl, kad turi tvirtą nuomonę ir nebijo jos išsakyti šaliai ir visam pasauliui svarbiais klausimais. Yra sukaupusi didelę patirtį bei kompetencijas užsienio politikos klausimais.D. Grybauskaitė daug prisidėjo prie to, kokia Lietuva yra dabar, o sudėtingų situacijų sprendime dalyvauja iki šiol, net ir pabaigusi kadenciją. O kur dar tos širdį tirpdančios nuotraukos, kur ji lankosi Kaziuko mugėje ir Dalytės humoro jausmas!
Kai dar gyvenau Londone, turėjau įprotį paryčiais po vakarėlių savo britams kambariokams rodyti ištraukas iš BBC kurto filmo apie įtakingiausias pasaulio moteris, kuriame rodo Dalytę. Kaip ji Rukloje laksto su ginklu, kaip ji griežtai atsako Putinui, kaip ji mielai pati darosi kavutę. Su didele meile ir pasididžiavimu įsijautusi komentuodavau garsiau už patį filmą.
Esu didelė jos fanė ir visuomet laukiu D. Grybauskaitės pasisakymų viešojoje erdvėje. O kai FB pamatau kažką iš pažįstamų įsikėlus nuotrauką kartu su Prezidente, labai pavydžiu (juodu, o ne baltu pavydu!).
Savivaldybėje, kai kuriuose kabinetuose bei pasitarimų kambariuose kabėdavo tokie dideli plakatai su prezidentų nuotraukomis. Kai gyvenau Kaune, į valdžią atėjus dabartiniam Prezidentui, darbe keitė šiuos plakatus į naujus. Nuo pražūtingos lemties išgelbėjau tris Dalytės atvaizdus ir su pasidžiavimu, lyg didelį lobį, parsinešiau namo.
Vieną įkurdinau svetainėje prie lango. Atrėmiau į gėlę taip, kad visi einantys Laisvės alėja ar laukiantys autobuso Ožeškienės stotelėje, pakėlę akis į dangų pamatytų Dalytę – kaip visada solidžią, lūpų kampučiais besišysančią su savo mielu tamsiai mėlynu rūbu. Kitus du atidaviau draugėms.
Buvau net sugalvojusi daryti tokią partizantišką soc. kampaniją #GrąžinkitDalytę ir kviesti žmones savo languose pasidėti Dalytės atvaizdus, bet paskui tą mintį paleidau ir tiesiog smalsavau, ką praeiviai pagalvoja netikėtai išvydę Prezidentės atvaizdą.
Vieną jos atvaizdų su draugėmis gabenome į Vilnių. Mus vežė vaikinas iš pakeleivių paieškos grupės Facebooke „Kaunas - Vilnius, Vilnius - Kaunas“. Kelionės metu jis žarstė tiek anekdotų, kad ne kartą teko priminti vairuoti atsakingai, nes automobilyje juk įsitaisiusi šalies vadovė.
Kai pagalvoju apie tą Dalytės „inkliuzą“ mano senųjų namų lange, visada prisimenu posakį „nustokim krūpčiot“, o tada iškart pasidaro lengviau ir drąsiau. Šiais keistais laikais labai gerai turėti tokių vilties simbolių.
Ilgai galvojau ar vežtis Prezidentės atvaizdą į Vilnių, ar ne. Galop teko priimti sudėtingą, bet būtiną sprendimą. Plakatą palikau Kauno centre, kur ji dėl lokacinės padėties galės nudžiuginti daugiau žmonių.
Jei kada eisit pro 110-ą Laisvės alėjos namą, pakelkit akis į dangų. Tikiuosi Dalytė dar ten. 🖤
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą