Kovą Palangoje vyksta Stintų šventė, rudenį Varėnoje – Grybų, o nuo šiandien Naujininkuose yra minima Kugelio šventė!
Žemiau papasakosiu, kokius vargo kelius teko nueiti, kad ši šventė atrastų kelią į namų kalendorių.
Jau kurį laiką bandėme įsigyti naują orkaitę. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad įsigyti orkaitę gali būti tokia sudėtinga misija.
Pirmiausia, reikėjo nuspręsti: garai ar ne garai. Nusprendėme, kad garai. Ir tai, jaučiu, viską apsunkino. Orkaičių yra daug ir įvairių, tačiau garinių ir dar pandemijos akivaizdoje, parduotuvėse yra nedaug ir nė vienos neįmanoma pačiupinėti gyvai.
Kadangi didžiosios parduotuvės turi tik mažą dalį naujųjų modelių orkaičių, jiems jas reikia užsakinėti iš tiekėjo, o tai apokaliptiniu laikotarpiu gali trukti nuo mėnesio iki „neaišku kada atvešim“,– Senukų konsultantas.
Jei nori orkaitę nusipirkti pigiau – ieškai jos mažmenininkų puslapiuose, bet jie nieko sandėlyje neturi, nes dirba „užsakai – parsiunčiam“ principu. Šis pirkimo būdas sutaupo eurų, bet prailgina laukimą iki dviejų mėn. ir paskaičius komentarus apie jų teikiamas paslaugas, kelia įtampą. Informacijos jų puslapiuose nedaug, terminai neaiškūs, tad kasdien jiems vis skambini ir rašai el. laiškus, į kuriuos jie atrašo su klaidomis.Taip po kurio laiko jautiesi lyg pats dirbdamas orkaičių konsultantu paralinėje visatoje.
Vienos mažos buitinės technikos parduotuvės siųstame pasiūlyme, orkaitės kaina dar buvo nurodyta litais (?!).
Per beveik du mėn. trunkantį orkaitės pirkimo nuotykį, jau buvome vieną nusipirkę. Bet naujos orkaitės durelės skleidė keistą ir čaižų garsą, kuris žymiai labiau tiktų siaubo filmo muzikinio takelio fragmentui, nei susipažinimo su su ilgai lauktais kepinukais akimirkai. Dar atrodė, kad durelių stiklas tiesiog paims ir iškris.
Gal ji ir būtų kepusi kaip pridera, bet durelės kaskart primintų, kad už vidutinės lietuviškos algos dydžio sumą išsirinkome „ne tą vienintelę“ ir naujos dar labai ilgai nepirksime. Teko su ja atsisveikinti ir toliau vargti paieškose.
O tada po visų audrų atėjo saulė ir mūsų namuose išaušo pergalingų pokyčių metas – virtuvę papildė naujoji išsvajotoji orkaitė. Tikra ateities virtuvės valdovė: touch screen, kepimas garuose, valdymas telefonu ir visi kiti nuostabūs (nebūtinai labai dažnai naudotini, bet smagu, kad ten esantys!) novatoriški privalumai.
Visada žinojome, kad pirmasis patiekalas, kurį gaminsime naujojoje orkaitėje bus kugelis. Ir vargų pabaigą reikės atšvęsti! Mat anksčiau naudojome tokią konvekcinę orkaitėlę, kuri įgyvendindavo visas bazines funkcijas, bet kugelis joje kepdavo nei daug nei mažai – KETURIAS valandas. O dar žinant tai, kad mintis kepti kugelį dažniausiai šauna spontaniškai ir jau kiek išalkus, emociškai prailgina laikotarpį iki paros.
Šiandien atėjo šventinio kugelio diena ir jis sugriovė bet kokias pirmojo blyno taisykles. Buvo purus viduje, traškus išorėje ir pakankamai sūrus. Širdžiai artimas, dieviškas lietuviškas paveldas, vertas savo vardo šventės. Keptas, pasinaudojus specialia BULVIŲ PLOKŠTAINIO programa (ačiū, naujoji orkaite!).
Per karantiną labai norisi, o per šventę – būtina, tad pasipuošėme ir valgėme šventinį bulvinį patiekalą. Dabar taip darysim kiekvienais metais! 🖤
Norėčiau, kad Kugelio šventė būtų atitinkamai pažymėta visuose kalendoriuose. Ypač tuose olschooliniuose staliniuose kalendoriukuose/knygutėse, kur kasdien reikia atversti naują lapą ir perskaityti tai dienai paruoštus juokingus posakius ir vardadienių sąrašą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą