2020 m. sausio 21 d., antradienis

GERA NAMŲ TVARKYTOJA: MITAS AR TIKROVĖ?

Sveiki, skaitytojai,

Pradėsiu nuo to, kad visada buvau netvarkinga. Studijų laikais lova dalinausi ne tik su kompiuteriu, bet ir lėkštėmis bei puse spintos. Kartą į pagalvės užvalkalą netyčia įkritusi šakutė man yra veidą užgavusi. Išsamiau apie incidentą skaitykite istorijoje iš praeities "Valgymas lovoje: negarbinga ir pavojinga pramoga", štai čia: http://urtesvirtuve.blogspot.com/2015/07/valgymas-lovoje-negarbinga-ir-pavojinga.html 

Bet metams bėgant su šita savo savybe kovoju ir man visai neblogai sekasi (plius minus). O lovoj nelabai kada ir bevalgau. Tiesa, kai kuriuos tvarkos aspektus mėgstu net per daug: drabužius skalbiu triskart per savaitę (neturiu trijų kūdikių, todėl jaučiu skaitosi daug) ir šią veiklą labai mėgstu. Svajoju apie tokią skalbimo mašiną, kuri baigusi darbą perspėtų linksma melodija. Kas tokią turit - pavydukas.

Skaudus atsiminimas

Namus irgi tvarkau, bet juose yra tokių vietų, kur atrodo gyvenimas per trumpas šveisti: spintelių vidus, skalbimo mašinos angelė minkštikliui pilti, laiptinės langas iš išorinės pusės ir t.t. Visi žinome tuos dievo pamirštus namų kampus.

Kartą prieš pusmetį priimiau sprendimą pasisamdyti namų tvarkytoją, kad ji pasirūpintų pamirštais namų kampais. Keistose FB grupėse, tokiose kaip "Kauno mamytės" ir "Alixpress kažkas" (jose esu, nes kartais darbo tikslais reikia rasti žmonių fotosesijoms ir panašiai) prisiskaičiau rekomendacijų ir į svečius pasikviečiau, rodės, geriausią. 

Valytoja pyko dėl netvarkos 

Telefonu moteris kalbėjo mandagiai ir atrodė maloni. Gaila, tai buvo tik fasadas. Vos atvykusi, ji mane įkinkė: liepė padėti atnešti ir vėliau, žinoma, išsinešti sunkų dulkių siurblį iš penkto aukšto, kuriame gyvenu. Negi sunku? 
Gaila tik, kad taip toli nešiau, nes siurblys pernelyg nepasitarnavo. Tvarkymas nors ir privati paslauga, pasirodė esą valdiška (klerkiškas juokelis): nei orkaitės, nei spintelių jos rankelės neglostė.  O ir svetainei sutvarkyti esą nepakako penkių valandų. Prasiurbė ir kriaukles pavalė, šiukšlių maišą pakeitė, o išeidama piktu tonu ilgai ir lėtai pasakojo, kaip pas mane viskas nešvaru. 

Tiesa, tarpdury dar pareiškė, kad parkingas jai kainavo du eurus už valandą. Sakė, kadangi aš jos neįspėjau, tai dar ir už automobilio stovėjimą kol ji dirbo pas mane, reiks sumokėti dešimt eurų. Tada teko veltis į nemalonią situaciją aiškinant, kad man niekas nemoka už tai, kad atvykčiau į darbą: autobusu ar automobliu, kelionė ir parkavimas yra mano pačios reikalas. O tada teko sumokėti pusę parkavimo sumos, nes ji su savo siurbliu būtų likusi už durų amžinai.

Jai išėjus ilgai liūdėjau ir tvarkiausi. Net norėjau ją mokesčių ispekcijai išskųst paskaičiavus, kad ji už mane daugiau uždirba, bet susilaikiau. Pagalvojau, kad ir taip keista, kaip tokią raganą ši žemelė nešioja, gal ką pati sugalvos.



Nuotrauka asociatyvi iš interneto, bet labai gerai perteikia pikčiurnos nesėkmingos tvarkytojos asmenybę. 

Labai ieškau tvarkytojos


Šiandien vėl jaučiu, kad tie kampai, kuriems valyti gyvenimas per trumpas, prašosi dėmesio. Jei kas žinote namų tvarkytoją, kuri yra darbšti maloni ir nepyksta dėl nešvaros, duokit žinią. Kaune, centre. 

Urtė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą