Šokiruojanti žinia ir praktiškai viso ko esmė : aš nevaikštau į vakarėlius.
Žemę su dangum sumaišę pokyčiai: po nuo ketvirtadienio iki antradienio trukusio paskutinio vasaros savaitgalio Urtė ant savęs labai supyko ir nusprendė visam tam padaryti galą.
Visą vasarą lengvabūdiškai šokusi, vakarėlinusi, festivalinusi ir visaip kitaip pernleyg jau aktyviai poilsiavusi blogo herojė suprato, kad palaido gyvenimo laivas ją plukdo tiesiai į pragaro salą.
O iš ten, jei ir grįžtama, tai nebent piktaisiais Delfi komentatoriais arba šranzo didžėjais... (Į abu Urtė jau buvo pati sau supanašėjusi...)
Trumpai: Mąstydama apie gyvenimą ir jo prasmę, pasibaigus vasarai, Urtė viduje jautėsi labai jau panašiai kaip jos mėgstamiausi Nike bateliai, sunáikinti šokių maratono Šopkinių festivaliukyje.
Labai simboliška fotonuotrauka - "Pasibaigusios vasaros portretas" : skylė bate tarp rudeninių lapų.
Susikrimtusi Urtė nuo vakarėlių stengėsi bėgti visais įmanomais būdais. Net nebevartojo vasariškų išsireiškimų iš velnio žodynėlio: festivalis, festivaliukas, steidžas, afteris, techno, didžėjus, dark, hard, nemiegoti, tirpti, psy ir tie kiti (norėjau panaudoti frazę "ir taip toliau", bet ji čia visiškai nebetinkama).
Nušvitusi Urtė juos stengėsi keisti kitais žodžiais : žiburėlis, pasisėdėjimas, vakaronė, pasivaikščiojimas.
Ir iš naujo bandė atrasti teigiamus laivalaikio leidimo būdus: kavinukes, pasisėdėjimus, obuolių pyragą su ledais, nealkoholinį punšą, poeziją, klasikinę muziką.
Gera, nors prie širdies glausk: Šitaip ramiai ir oriai, pasisėdėjimuose bevalgydama obuolių pyragą su ledais, Urtė praleido dvi savaites. Ji peržiūrėjo visas filmo "Penktadienis tryliktoji" (jos yra devynios) dalis, susikūrė privalomųjų rudens darbų planą, prisiminė, jog laukia universito baigiamasis darbas ir kasdien išvesdavo Česytę ilgam pasilakstymui prie marių.
Suklupo ir vėl: Rodos, nušvitus, Urtės gyvenimas žvilgėjo kaip kątik paskrudinta duona, patepta sviestu. Deja, paskutinį rudens savaitgalį Lietuvoje, mergina netikėtai vėl suklupo. Tą lemtingą penktadienį Urtė ir vėl šoko vakarėlyje, kur ją prašančią "pagroti kažką stipriau" įamžino laidos "Farai" operatorius.
Visgi yra dar šiam pasauly gerų žmonių: Visa laimė, kad tas operatorius buvo, Urtės vaikystės -vasaros pas močiutę laikų, draugas Kęstutis. Šis tik tarė "Urte, nu tu tai kaip visada" ir pažadėjo pasistengti, jog medžiaga nebūtų panaudota laidoje.
Nu Jėzus Marija: tai buvo paskutinis lašas. "Kiek galima?" - klausė savęs Urtė ir išvyko į Londoną universiteto baigti, super mega rimtai nusiteikusi.
Pirmą kartą gyvenime Urtė norėjo mokytis, semtis žinių ir tobulėti. Buvo tokia rami, kad net beveik jau būtų tikęs vardas Raminta.
WANNA BE: Raminta - nešoka, žiūri "Chorų karus" o tų žodžių iš velnio žodynėlio net nėra girdėjusi.
Čigounhausas : grįžusi į Londoną, savo kambaryje ji rado du neišsikrausčiusius draugus - Sidą su Kamile. Tad pirmoji naktis sugrįžus į salą, buvo gan čigoniška.
Urtės lovoje trise sunkokai sekėsi užmigti. Viena anklodė trims žmonėms ir karštis, nepaliko kitos išeities, tik išgerti raminamųjų, ir prieš užmiegant stebėti daiktais nuklotą kiekvieną kvadratinį kambario milimetrą. Jei nuoširdžiai, tai miegoti trise mano lovoje labai jau priminė festivaliukiškas nakvynes Kamilės Saabe, bet kaip jau žinote, tas istorijas bandau priversti atminties jūrą, nusinešti bangose.
Nepatogiai išsimiegojus, ryte buvo pasitarta,kad visąlaik vartojant pigius narkotikus ir geriant daug skanaus angliško sidro, toks gyvenimas gal ir nebūtų šitoks labai varginantis, o finansine prasme - būtų išvis dieviškas. Tačiau dėl visų trijų vidinių ambicijų planas buvo vienareikšmiškai atmestas ir Kamilė su Sidu išsikraustė.
Pabaigai: Urtė netapo Raminta ir atrado gyvenime balansą.
Vykdo savo darbų planą, o ir vienam kitam geram vakarėliui nugaros neatsuka.
Pagaliau atsakiusi į klausimą "tai ką gi žmonės veikia, kai vasara baigiasi?", siunčia bučiukus ir linkėjimus į Lietuvą!
Ačiū.
P.S. Kažkurią čia penktadienio naktį, pavyko atsakyti ir į kitą ilgai kamavusį klausimą "Kas būtų jei virtum ryžius su grikiais vienu metu?". Tai būtų tas, kas nuotraukoje. Nėra neskanu, su tūkstančio salų padažu - išvis neblogai, bet antrą kartą gali būt,kad kartu nebevirsiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą