Širdučių šventė

Pateisinamoji įžanga: Vakar visą dieną norėjau parašyti neapsakomai demotyvuojantį postą apie Valentino dieną. Kokia ji gali būti liūdna ir negailestinga, bet nuėjau miegoti, todėl rašau šiandien (Valentino dienos rytojus). Per tą laiką suvokiau,kad nieko demotyvuojančio čia paslėpta nėra.

Ai,vistiek pažaisiu.

Trys dalykai, sutraumavę blogo heroję per meilės dieną:
a) prie manęs bučiavosi, tada mylėjosi, tada vienas kitą ignoravo du balandžiai.Pasiūliau porai susirasti kambarį, bet jiems tai buvo nė motais.

b) nuo septintos ryto į mano išmanųjį telefoną plūdo manijakiškos nežinomo manijako žinutės.Pasiūliau jam daugiau nerašyti - atsakymą bijau net pakartoti.

c) iš neapsakomo džiaugsmo ir noro šokti( rėkti iš laimės ), pasitempiau čiurnos raiščius.Viskas paprasta: Meilė daro mane šlubą.

Nuo garsiojo Forever Alone statuso Urtę gelbėjo ilgametė sužadėtinė Goda, romantinis kino seansas, Ashtono Kutcherio grožis ir su Česyte gertas šampanas.

Valio.Tai išties ypatinga šventė - mano mėgstamiausia šventė! Mylėsiu ir mylėsiuos!

Pabaigai: Suprantu,kad vasario keturiolikta niekuo nesiskiria nei nuo kitų vasario, nei nuo kitų vienuolikos mėnesių dienų.

Tiesiog neporinė žmonijos dalis nesugeba toleruoti porinės dalies, todėl mėgaujasi galimybe viešai paverkti dėl meilės tragedijų ir paremti plastmasės fabrikus.

Būkim laimingi ir mylėkim vieni kitus be ašarų.
P.S. Kokia gi Valentino diena be širdučių? Štai,o gi, visgi - banalumo karalienė.

Ačiū.