Joninių rytas išaušo dienai įpusėjus. Dievas, matyt, turėjo kažką prieš Jonus, todėl visą dieną kiauras dangus bandė tuos Jonus paskandinti po intensyviu lietum. Urtės atveju dangui beveik pavyko. Didžiąją Jonų dieną šventusi močiutės miestelyje su Rasa, pusbroliu, Simona ( nemaišykit su Symba) ir žiurke(gyvūnas, ne būdvardis..)lakstančia aplink marias, Urtė Povilaitytė keikė orą ir juokėsi iš kaimynų pamiršusių skėčius.
Scenytėje prie marių, grojo liaudės muzikantai, daug lijo, žmonės lakstė per šlapią žolę apsiavę botais, pilnom rankom alkoholinių gėrimų ir spalvotų skėčių. Vienuoliktą valandą vakare turėję įvykti šokiai, didžiam visų liūdesiui - neįvyko, neoficialiais duomenimis- intensyvus lietus išbaidė vietinį DjDidžėjų ir potencialius šokių aikštelės užkariautojus.
Besislėpdami nuo tragiško oro, neišpildę šokių svajonės, draugai pajudėjo Rasos kiemo namelio link, kur gėrė arbatą, diskutavo apie narkotikų verslą, norvegiškas žoliapjoves, beždžionėlių auginimą, e šeši du vienas, Jonines, didelių agurką rauginimą, sėklas ir išsėmę temų ir jėgų skrynią išsiskirstė namo.
Močiutės namus pasiekusi Urtė nuskubėjo į lovą, nerandusi nieko gero telezoriaus programoje (gėda-pelėda, kokios gi ten tos didžiosios Joninės su tvtrim..)užmigo ir visą naktį intensyviai sapnavo gražius sapnus. Didžiausias dutūkstančiaidešimtųjų Joninių pliusas(Urtė sapnoja gražius sapnus vidutiniškai kartą per porą metų..) Jonai,Jonukai ir Janinos - būkit žvalūs ir laimingi.Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą