Urtė anksti pabudo, išsimaudė ir susisukus į kokoną, persikėlė ant sofos, žiūrėt Ponios Dautfajė. Išalko, tai susirado botus ir nuėjo iki artimiausio žalio Petrašiūnų kiosko.
Nusipirko du kilogramus lietuviškų(yra įtarimų,kad lenkiškos..)braškių,slimo ir grįžo namo. Tas braškes valgė ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Valgė ir su pienu, ir su cukrum, ir su jogurtu galiausiai,ir be priedų.
Braškės turėjo savų minusų: daugelis buvo maišiuky susitrynusios, kitos - pusžalės, bet likusios buvo skanios. Kokia gi vasara be braškių?
Oras už lango, kaip ir braškės lietuviškų, nė kiek nepriminė: buvo tamsu, šalta, drėgna ir kiaurą dieną lijo.
Nepasidavusi gamtos išdaigoms Urtė Povilaitytė pasiryžo keliauti į centrą, užkilti į Parodos kalną ir atlikti šventą vasaros knygų sąrašo pasiskolinimo misiją. Dėl daugybės gyvenime įvykdytų blogų darbų mūsų herojė buvo nubausta- šventa misija - neįvykdyta, o knygos liko gulėti viešosios bibliotekos lentynose.
Nelaimingo atsitikimo dėka knygos nebuvo išduotos, bibliotekininkės kalbėjo piktu tonu, prasidėjo grąsinimai piniginėmis baudomis, draudimai išeiti iš pastato ir kitos paprastą paaiškinimą turinčios, nepaaiškinamos didžiosios bibliotekos anomalijos. Viskas dėl nepratęsto knygos laikymo termino ir dešimties dienų po knygos grąžinimo termino pabaigos.
Sulyta, nusiminusi ir neapsiskaičiusi Urtė leidosi kalnu namo ir kaltino save dėl nenusisekusios popietės.
Grįžusi namo mąstė,ką galėtų nuveikti per artėjančias(TREČIADIENĮ..)Jonines, pildė anketą į stovyklą, čatino su Šaru, skęstančiu futbolo karštligės-socialinio degradavimo duobėje,diskutavo su tėvais apie laukiančią kelionę ir naujo maudymuko įsigyjimą, po šimto nemiegotų naktų(perdėjo..)parsisiuntė dainą If We Never Meet Again,įsigilino į dainos tekstą, rado gyvenimiškos tiesos, šėlo feisbuko utravioletiniamesuperturbotrystūkstančiaiGT pasaulio gelmėje, kol atėjus vakarui ir aprimus lietui, išsitraukė dviratį ir išvažiavo laimės ieškoti.
Ir vėl nepavyko- neatradusi laimės, po pusvalandžio grįžo. Grįžo ne dėl tinginystės problemų, ne dėl namuose paliktų Daktaro Levino magnetinių juostelių ar KosmoDisko, ne dėl dingusios saulės, gyvenimo agonijos, stipraus vėjo ar piktų šunų, grįžo, nes pakeliui nukrito dešinys pedalas. Pasijutusi kaip Martis per klasės žygį, pabūgusi gręsiančių traumų savo žygiui tarė STOP.
Nuliūdusi,kad vėl nemiegos naktį,nes visiškai nepavargo per dieną, alino akis prie kompo, parsisiuntė filmą Into The Wild, tada žiūrėjo filmą(labai neblogas..), per petraukėlę pažiūrėjo durnių laidą Kitas, gilinosi į žodžio ERUDICIJA reikšmę, įsigilinti visiškai nepavyko.
Metė tą gilinimąsi į šoną ir žiūrėjo nuotraukas, pasiilgo Godos su Simba(visdar laukia laiškų..),todėl.. prižadėjo sau kartu atitūsinti visą rugpjūtį, surengti ką nors sode, įdegti, tapti geresniu žmogum,daugiau šypsotis, mažiau valgyt ir išmokt teisingai mąstyti toj stovykloj.Na ką,tai sėkmės, Urte!Oj,Ačiū(širofrenija..).
Naktį paskambino Saimis, draugai apkalbėjo visus Prancūzijos bairius, prisiminė buvusią vasarą. Saimis kaulijo važiuot ir šiemet, bet Urtė buvo priversta atsisakyti pasiūlymo dėl didelio užimtumo(biznisvumen), bet buvo atrastas kompromisas - rugpjūtis Palangoje,tenkinęs abi puses. Saimio pusę gal ne tiek jau tenkinęs, nes jis visdar troško Taize. Mūsų herojė liepė imti Aušrį,bet Saimiui reikėjo Urtės.O ča ji niekuo padėti negalėjo. Valandą prakalbėję apie senus gerus laikus, kūrė ateities planus, tada atsisveikino ir žiūrėt filmų. Urtė filmo nebepažiūrėjo, nes užmigdyta tų visų kalbų smigo vos padėjusi ragelį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą