Vaikystė.

Šiandien Urtė susirašinėjo su Goda,svarstė daug iškilusių klausimų, kovojo su trykštančiais panelės Povilaitytės pesimizmo fontanais ir prisiminė vaikystę.
Urtė visalaik pasisako,kad ji visdar vaikas, sekant logiką - vaikystė visdar virtuvėje.
Bet neee, kalba eina apie gyvenimą,kai tau trylika. Trylika ir tu laimingas žmogus, nes nežinai, ką darai, gyveni lengvai, nesiruoši nieko studijuoti ir svajoji kas bus po keleto metų, draugauji su kaimynu,turi daug spuogų ir nesigrauži,nešioji batus skirtingais raišteliais.
Mąstai laisva galva ir viskas yra įdomu.Viskas dar laukia.Cigaretčių kaina siekdavo vos keturis litus ir tai buvo didžiausia pramoga,blogas darbas ir viskas, ko reikia iki pilnos laimės.. (Nuotrauka parinkta remiantis posakiu:laimės pilnos kelnės.)
Ir tas laimės kelnes nešiodavom kasdien. Ta vaikystė buvo grynakreaujis tūsinimas. Rūkymas lovoj, Motinos diena vidury žiemos,Emogezai, Godos pusbrolis, spalvoti gėrimai, pirmos pagirios, pirmos istorijos, geros naktys, taikios širdys, kalbos, juokas, pievos, tiltai,nuotykiai. Prisiminus,net gražu gyvent pasidaro.Viskas gi taip pat, iki reinkarnacijos dar yra laiko. Pavirtęs vabaliuku ar katinu taip nepagyvensi. Viskas keičiasi. Galvos darosi vis sunkesnės, saulė ten temsta, vis dažniau lyja, griaudėja ir šąla.
Skaitantieji, mes su Goda laukiam pasiūlymų(ir mes laisvos,juokasjuokasjuokas). Suksim,kaip galėsim. Reikia tas dienas susigrąžint. Viskas kas gerai - iš jų atėję.