Ne viskas blogis, kas vardu Vasara arba Urtės Penktadienio gera nuotaika

Dar prieš keletą dienelių, blogos nuotaikos liūne klampojusi, pesimizmo pilnus laiškus Kroatijon sužadėtinio baltam makbukui siuntusi, tuščiomis birželio dienomis besiskundusi, bibliotekai skolingoji, dieta nesėkmingai besikankinanti, romantiškus filmus bežiūrinti šio blogo herojė niekino vasarą, nesitikėjo (na gal giliai širdyje..) absoliučiai jokios veiklos, pykosi su tėvų rūpestingumu ir kovojo su švytinčia saule už lango.
Neiškentusi santykio su savimi, Kauno rutinos ir asfalto poveikio, Urtė išvyko refrešinti savo smegenų vingių į Kupiškio miestelį pas mylimą močiutę. Misija įvyko, galvos vingiai sėkmingai persikrovė šviežiame ore ir suteikė naujų vilčių, svarbiausia – noro, laukiančiam liepos-rugpjūčio vasaros sezonui.

Iš dalies atsikračius galvą niaukiančios ne-laimės, Urtės dienotvarkė pasipildė kelione į Kroatiją, Gyvenimo meno stovykla(sektantų susibūrimas su vegetarišku maistu, meditacija, abstinencija ir atsisveikinimu su tabaku. Reikia gyvenime išbandyti viską). Rugpjūčio planuose švyti-žiba-tviska vakarėlių, gyvenimo, raudonų žandukų, maudymkių, geros nuotaikos, pokalbių, juoko, meilės, smėlio, jūros ir saulės pilnas, Saimio butas Palangoje. Ir daugybė neplanuotų vasariškų linksmybių(viltis miršta paskutinė). Teliko nužudyti ilgesio jausmą, sulaukus pirmadienį grįžtančios Godos, ne pirmadienį grįžtančios Simbos ir Ievutės, susitikus čikį Timį ir iš Amerikos parvykusį Martį, nuėjus su Agne į zoologijos sodą, nenuskendus rytojaus baidarių žygyje ir trys saulės(lietaus..) mėnesiai bus praleisti laimėje ir prasmėjė.
Šį garbingą penktadienio vakarą, Urtė Povilaitytė veda šią akimirką Jūsų skaitomą tekstą į kompiuterį, stovintį Laumėnų kaime, Šlienavoje, Kauno sodų bendrijoje „Banga“, rožinio sodo namelio(barbių..) kieme, ant medinio staliuko, kur tuo pat metu kovoja su uodais, gaudo brolio spardomus kamuolius (blogo rašymas ne priežastis nežaisti brolio futbolo komandoje..), nori namo, supranta, koks baisus dalykas tas vaiko chroniškas – gamtai kenkiantis miesčioniškumas, planuoja sekmadienio išvyką į zoologijos sodą, tiki, kad ten dar liko gyvų padarėlių ir bando prisiminti, kur padėjo savo baltą megztuką. Vykdydama visą šią intensyvią veiklą džiaugiasi, kad dar ne pensija, dar bus daug progų, daug galimybių jas praleisti ir gailėtis, daug švenčių, juoko, šypsenų, namų ilgesio(geras jausmas..),vasarų, žiemų, vandens, žmonių ir saulės.Ko gi daugiau ir bereikia? (Gerai jau gerai dar kai ko reikia). Optimistiškumą spinduliuojanti ir kalbėjimą su savimi propaguojanti Česės televizijos reporterė, uodų draugė, prasta futbolinkė, Urtė Povilaitytė tiesiai iš žinių studijos,sodų bendrijoje Banga. Ačiū.