Nepaisant fakto, kad tai buvo jau penktasis(jubiliejinis) Urtės sėdėjimas baidarėje, savo partnerio pusbrolio įgūdžiais jai sužavėti nepavyko.
Koją vis kišo pernelyg dažni sustojimai krūmuose, pastovūs apsisukinėjimai, kreivi irklai, vabalai, žydros spalvos baidarė, išlipinėjimai, kovos su krante tykančiais piktais dvarniais, kiauras baidarės priekis ir visi kiti nesėkmingi bandymai plaukti tiesiai.
Plaukusi pilnu pajėgumu pikta ir kempanti saulės kaitroje mūsų herojė nusprendė keisti taktiką iš Greiti Ir Įsiutusios - į Greiti ir Kimarinančios, todėl po pirmo sustojimo vyno prisigėrusi Urtė tapo geros nuotaikos ir grįžusi užsikėlė kojas ant baidarės priekio, apsikabino irklą ir gėrėjosi Dubysos krantų gamtos grožiu,kalbėjimu su kitais irkluojančiaisiais, laumžirgių sparneliais, saulėgrąžų gliaudymu, patyčiomis iš vietinių žvejų,kitų baidarių stebėjimu ir kvailų dainų dainavimu(įprasta..).
Šešių valandų maršrutas buvo įveiktas, vainikuotas dešrelėmis ir kitais likusiais maisto produktais ir saulėgrąžomis, maudynėmis prie minimalaus lietuviško Krioklio, šlapių rūbų gręžimu ir kelione prie automobilių baidarių nuomininko automobiliu neužsidarančiomis durimis. 
Pavargę ir nuo karčio įraudę, kompanijonai išsiskirtė namo, prieš tai prisipirkę Ariogalos Maximoje ledų ir nektarinų. Šlapių kelnių nekenčianti Urtė nepagailėjo pasidžiaugti savo maudymke su vietiniais gyventojais, todėl sukinėjosi Maximoj be kelnių,šviečiančia oranžine maudymke ir basa, kaip tikra turistė. Važiuodama namo Urtė pusiau miegojo, pusiau valgė ledus ir svajojo apie kremą po įdegio. Urtė-Raudė sako ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą