Šeštadienis Urtei Povilaitytei išaušo vienuolktą ryte. Matyt, kad jau nepataikiusi reikiamos kojos- išlipo pikta:skaudėjo galvą ir užpakalį nuo važinėjimo dviračiu, o saulė karingai lindo į kambarį pro roletus.
Nerasdama sau vietos nuėjo į apačią,patikrinti pašto dėžutės. Simbos laiško nebuvo, kitokio pobūdžio meilės laiškų irgi neaptiko,nebuvo ir rašinio konkurso prizo -buvo tik laikraštis. -Kas man iš to laikrasščio,pagalvojo mūsų herojė ir grįžo namo pusryčiauti. Pusryčiai buvo neskanūs.
Blogas rytas ją privedė iki tėvų automobilio ir kelionęs į Trakus.
Galvos ir užpakalio skausmo kamuojama, Urtė turėjo kiaurą dieną vaikščioti Trakuose.Miestielyje buvo sausąkimša, skambėjo dainos, grojo vaikų orkestrai, vyko riterių kovos,žmonės trynėsi vieni į kitus mažytėse gatvelėse, visos aikštelės buvo pilnos,vietininiai gyventojai miesto svečius ragino palikti automobilius savuose kiemuose(haha-visiems pinigų reikia..kad ir brangios žolytės kaina..), o bobutės ir kavinės pardavinėjo kibinus,naminę girą ir kitus įtartinus gaminius.
Diena baigėsi ežere, kuriame Urtė atidarė šios vasaros maudynių-sinusito grįžimo sezoną ir besimaudtdama įdegė veidą. Šiuo momentu žmogus-raudė mąsto,kaip padėti savo raudonai nosiai atgauti įprastą spalvą.
Pavargusi po sunkios dienos, atskračiusi skausmų Urtė namie valgė šaltibarščius,klausė senų dainų, skaitė optiminstinius sužadėtinio laiškus iš saulėtosios Kroatijos ir atsakinėjo į praleistas žinutes mobiliąjame. Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą