Supratę, kad ekskursijos yra pavojingas, nepigus ir 2gĖ klasės atveju, matyt, neįmanomas dalykas, moksleiviai sumanė susiorganizuoti išvyką patys.
Išvyką į Panemunės mišką, su orientacinio varžybomis ir šašlykais gamtoje.
Ankstyvą sekmadienio rytą, nušvitus visų mamyčių garbei, gegužės antrąją dieną, linksmoji antrosios gimnazinės ė klasės komanda: Karolina Stankevičiūtė, Urtė Agnė Dobilaitė, Agnė Vizbaraitė, Aivaras Kubilius, Aušrys Uptas, Justina Ramanauskaitė, Šarūnas Ramanauskas, Martynas Sūdžius, Karolis Jarašiūnas, Saulius Kaminskas, Kasparas Andriuškevičius, Lukas Aleksandravičius, Aidas Jankauskas bei Povilas Pocius vieningai išlipo iš lovų su ta pačia mintimi galvose :
„DVIRAČIŲ ŽYGIS“. Atsigavę po šeštadienio linksmybių, Gatvės muzikos dienos ir festivalio Kaunas Jazz, ratuoti dviračiais, neišsigandę lietaus ir gamtos pavojų, ė klasės riteriai dalyvavo renginyje“ Mesk Hrcą su dviračiu ‘10“.
Susitikę prie prekybos ir pramogų centro „Molas“, nusipirkę šviežių pomidorų, agurkų, limonado, pomidorų padažo ir duonos, vieningai pasidalino naštą ir nugabenę ją iki šeštą fortą nuo Panemunės skiriančio tilto sustojo. Ten ištiko bėda. Martynas pametė dviračio pedalą. Pamanėme, kad orientuotis drėgname miške su vienu pedalu pernelyg ekstremali užduotis, todėl geraširdė Agnė paskolino savąjį dviratį klasės draugui ir žygis vyko toliau.
Nuo šeštos val. ryto viską tvarkęs, lipdukus ant medžių klijavęs ir trasą tikrinęs Aivaras, klasiokus mokė nepasiklysti miške, pasiklydus skambinti jam ir linkėjo geros kloties. Ten išklausę instruktažą, kaip vyks orientacinio varžybos, kaip suprasti legendą, kiek reiks važiuoti ir kodėl negalima taranuoti klasės draugo dviračio, puikiai nusiteikę antrosios gimnazinės Ė klasės gimnazistai nuvažiavo tiltu, sustojo poromis ir pradėjo varžybas.
Pirmosios išvažiavo Justina Ramanauskaitė ir Agnė Dobilaitė, po starto trasoje, jų daugiau niekas ir nematė, nes merginos šiek tiek nuklydo nuo kurso ir klasiokus sutiko po pusantros valandos jau kepančius šašlykus. Tačiau per daug nenuliūdusios šiuo metu džiaugiasi gautu paguodos prizu, bilietu į čiuožyklą. Jei tik nesumanys pasiklysti ledo arenoje..
Antrieji kirtę starto liniją buvo Aušrys Uptas ir Urtė kurie finišą pasiekė pirmieji, tačiau prisiminus faktą, kad vis dėlto išvažiavo antrieji, laimėjo ketvirtąją vietą ir gavo paguodos prizą – gabalėlį saldžios gumos. Švytintys iš laimės, kad nelaimėjo bilieto į ledo areną, nes abu nemėgsta ledo, antroji pora džiaugiasi sekmadienio patirtimi ir dainuoja dainas apie Timį ir Lesę ir apie šulinyje sustojusį laiką.
Tretieji kirtę starto liniją Šarūnas Ramanauskas ir Mindaugas Stankevičius be vargo susidorojo su Aivaro paspęstais kelio vingiais, teisingai įvykdė visas tris užduotis, įmynė orientacinio mįslę ir greitai finišavo, todėl iškovojo pirmąją vietą. Apdovanoti vonios druska, grįžę karštoje vonioje džiaugėsi dovanomis ir pergale.
Daugiausiai diskusijų ir apkalbų dėl nelygių teisių į laimėjimą sulaukusi triguba kompanija Lukas Aleksandravičius, Martynas Sūdžius ir Karolis Jarašiūnas, sugebėjo praleisti aštuonis punktus, nuvažiuoti keturis kilometrus nuo kelio ir atvažiuoti į finišą antrieji. Tačiau orientaciniu jie liko sužavėti ir patvirtino posakį, kad svarbiausia dalyvauti – ne laimėti.
Penktieji startavo Aidas Jankauskas ir Saulius Kaminskas. Porai pavyko iškovoti prizinę vietą ir parodyti gerą fizinę formą.
Šeštieji pajudėjo Povilas Pocius ir Kasparas Andriuškevičius, pakeliui rodę savo stabdžių galią ir driftingo sugebėjimus.
Aivaro darbas nenuėjo perniek. Orientacinė užduotis miške buvo labai įdomi ir nepaliko nė vieno nepatenkinto. Užduoties mįslė buvo iš miške rastų simbolių surinkti trijų žodžių sakinį : MŪSŲ KLASĖ KIEČIAUSIA.
Po orientacinio visi sveiki gyvi sustojome miško aikštelėje prie upės, kur kepėme Povilo mamos marinuotus šašlykus, gailėjome žygį praleidusių klasės draugų, džiaugėmės pavasarine saule ir gera kompanija, laukėme orientacinio varžybų rezultatų. Šašlykai buvo pasakiško skonio, jų buvo net penki kilogramai, todėl nė vienam nepritrūko, užteko pavaišinti ir vietinę benamę, kuri mus tikino niekada neragavusi šašlykų.
Žygio gale susumavus rezultatus ir apdovanojus laureatus išsiskirstėme, kas kur, grąžinome vieni kitiems pasiskolintus dviračius ir po ilgos dienos drauge, grįžome namo.
Taigi, negaištant auklėtojos laiko, nervų ir atsakomybės, neeikvojant krizės sąlygomis ištuštėjusio biudžeto ir neieškant nuobodžiausių vietų Lietuvoje, sugebėjome kartu praleisti nuostabų sekmadienį, patirti bendrumo jausmą, pasidžiaugti pavasario saule ir pabūti gamtoje. Įrodėme, kad įmanoma susiorganizuoti pigią, gerą ir įdomią ekskursiją nesamdant seno autobuso, gido ir net neprašant auklėtojos pritarimo.
Tam užteko vos poros savaičių, Povilo mamos rankų, mėsos turgaus, rožinio pledo ir septyniolikos dviračių. Taip, mūsų klasė tikrai kiečiausia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą