2010 m. gegužės 28 d., penktadienis

Virtuvė Seime.

Šiandien Urtė Povilaitytė ir keletas jos šauniausios mokyklos klasės,šauniausių klasės draugų anksti kėlėsi, tepėsi sumuštinukus,Maximoj pirko čiulpinukus ir rinkosi mokyklos kieme pusė devynių ryte.
Nepabūgę šalto ryto , įtartino vairuotojo ir neugniuždyti InCulto tragedijos vakarykštėje Eurovizijoje,sulaukę pačios šauniausios mokykloje anglų mokytojos ir jos auklėjamosios klasės(žodžio šaunieji jų kontekste nebus),sušoko į autobuso priekį, palaukė Povilo,kuris nesigaudydamas aplinkoje pasiklydo gimtąjame mieste ir į ekskursiją praleido,nesulaukę,pradėjo kelionę į sostinę Vilnių.
Pirma stotelė - Seimas. Praėję metalo detektorius,atsikratę peilių ir kitų šaltųjų ginklų, ekskursantai brūžino brangius seimo kilimus, trynė sofų gobeleną,žvalgėsi meno dirbinių bei kitų brangių daiktų, kūrė vagysčių planus, skandavo kauniečių buities credo: Vok,vok - nesustok, ir garsiai juokėsi.Istorija nutyli apie likusius, bet Urtei ir Aušriui tikrai viskas atrodė juokinga..Juokinga iki tol, kol suprato liūdną faktą- nuotraukos su rimčiausiu seimūnų Antanu nebus. Jis - užsiėmęs.

Prislėgti kauniečiai, patraukė atgalios į autobusą. Neilgai trukus, atsivėrė Lietuvos radijo ir televizijos pastato durys(S.Konarskio 40), kuriame moksleiviai turėjo progą paganyti akis į senovines kameras, televizorius, radijus,pasėdeti prie žinių vėdėjų stalo ir net nusifotografuoti Gustavo Enciklopedijos studijoje.Urtė mąstė,kad užaugusi kartu su Gildu Aleksa, įkurs geresnę televiziją, todėl tik ieškojo trūkumų ir peno kritikai. Kai pikta gidė, senkanti kantrybė ir klaidus pastatas atrodė nebeįveikiamas, pasigirdo žodžiai, reiškiantys odisėjos pabaigą, šauniausiai klasei mokykloje, tai reiškė laisvą laiką.

Autobusas sustojo aikštelėje. Urtė,Agnė,Ag(d)nė,Kasparas, Lukas,Mindaugas, Sandra ir Aušrys su Aivaru išlipo, kvėpavo sostinės oru ir kūrė pietų planus. Aivaras su Aušriu išdavė darnų klasės kolektyvą su kažkokia vilniete blondynka 'pažįstama' ir 3 laisvo laiko valandas praleido su ja. Likusieji darniai papietavo, pasidarė 30litų akciją,būdami iš kito miesto leido sau eiti per raudoną šviesoforą,bandė vilnietiškas cigaretes ir pirko anglų mokytojai gėles.
Laiko viskam užteko. Štai ir vėl atsirado tie du laimės ieškotojai, atėjo Ieva, Aivaras rodė savo slaptojo agento sugėbėjimus, o prie autobuso Urtė susuko sveikinimo koncerto kalbą anglų mokytojai,padėkojo už ekskursiją ir bendrą mokytojos gerumą,Agnė ištraukė saldainius,Aivaras su Aušriu pabytboksino ir pašoko savo firminę programą. 2ė pradžiugino šauniausią mokyklos mokytoją,tai nudžiugo ir patys.
Niekas taip ir nesuprato, ko buvo prikvąsinę Urtės klasiokai, bet važiavimas iš sostinės į Kauną buvo pusantros valandos nesusutojančio juoko, video filmavimo, švepso gėrimo ir minčių, kokie mes visi šaunūs ir kas šių šaunuolių laukia kitamet.
Nuvarginti sostinės gyvenimo(big city life..) kauniečiai išlipę savąjame mieste pagaliau pasijuto namie, pavargę išsiskirstė namučio.
Gera turėti tokią klasę. Pavydas blogas dalykas, bet jūsų vietoje - Urtė pavydėtų. Ačiū.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą