Virtuvė Skelbia Pirmadienį.

Virtuvė Skelbia Pirmadienį : nervų, koncervų(paminėtas vien tik rimo tikslais), nesugaunamo laiko ir nesusipratimų dieną.
Rytas, išaušęs lygiai devintą, prasidėjo filmu Visada Kaip Pirmą Kartą ir karštais sumuštiniais lovoje, bet duetas pernelyg nesužavėjo. Tada, kaip ir kiekvieną mielą Urtės Povilaitytės kasdieninio gyvenimo dieną, paskambino dar viena lovos-nieko neveikimo-kimarkimar auka Goda Norkutė ir pasakojo, kaip jai sunku pajudėti iš lovos ir kaulijo pašnekovės pasakyti kažką, padėsiantį pajudėti. Urtė, naktį prastai miegojo, nerimavo, todėl buvo nenusiteikusi pokštams ir piktu tonu ragino draugę lipti iš lovos, be jokių vadinamųjų lialia.
Pavyko. Atėjo pietų metas ir Urtė su broliu Joriu, vieniši ir pamiršti vieni namuose, kapstė šaldyvą,ieškodami maisto pietums. Paieškas vainikavo pica, netgi sakyčiau skani. Jaunoji karta pavalgė, išsitraukė iš šaldymo kameros Kokakolą(rudą ledinį konkolą), karštame vandenyje ją atšildė ir kimarino toliau.
Laikas bėgo kaip Afrikietis sportininkas Olimpinėse važybose, minutės kapsėjo kaip vanduo iš sugedusio čiaupo, atėjo laikas dramai. Ketvirtą valandą Urtė susirado džinsus, nusivalė lakinius botus, pažiūrėjo orų prognozę - kaip visada rodančią melą ir išvažiavo į miestą.
Lietuva - švogerių kraštas, paėjusi penkis žingsnius nuo stotelės, Urtė sutiko Paolo sėdinčias Kamilę su Indre, prie jų prisimazino ir ten laukė Godos su Simba. Dramos nebuvo - kai lankai pas Tomą, daug kas gyvenime tavęs nebešokiruoja..Pirma atlėkė Simba, tada ir Goda. Kas pavalgė, kas išgėrė kakavos, o kas ir į tualetą užsuko. Merginos Išėjo iš kavinės, nuėjo iki fontano ir stovėjo,stovėjo,stovėjo, apsimesdamos, kad mąsto ką veikti toliau.
Tuomet, Urtės telefone apsireiškė Timis Timiauskas Aušrys, atbėgo iki fontano su seksualia nauja juoda maikute(O taip - išskalba su Pervol..),iš šimto gautų skrajučių Urtei išnkstė laivelį, Urtė prašė kepurės, bet kepurė neišėjo,tai laivelis buvo apverstas,vistiek kepurė gavosi. Ledai pajudėjo, jaunimas nusprendė eiti pačilinti į salą, pakeliui Maximoje užsipirkę kas Kubuš, kas Martinio, o kas ir dar kažko. Bet,nieko gyvu ne DEGĖS(red.past - degtinė).
Salą gaubė juodi debesys, rodos slinko lietus, bet, matyt, draugai buvo gimę po laiminga žvaigžde, nes tąkart lietaus taip ir nesulaukė. Sėdėjo visi laimingi saloje, kas fotografavo, kas fotografavosi, kas juokavo, o kas ir rimtus vaidino.
Vis dėlto vakaras nebuvo karštas, tokio net nepriminė, namų išsiilgę išsiskirtė į dvi grupes : Kamilė - Indrė,Aušrys-Goda-Symba-Urtė ir ėjo savais keliais. Kur jau daugiau nuves kelias Kaune, jei ne į Akropolį. Ketvertukas žengė kūltūrnamio(Aut.Teisės A.U.)marmuru, džiaugėsi prabangiais tualetais, o Aušriui išėjus namo, net ir drabužių parduotuvėmis.
Dienos išsekintos, tryse likusios Urtė, Simona ir Goda vainikavo vakarą ant stogo, nusipirko čiulpinukų ir išėjo į stoteles, transporto laukti.
Urtė, nors kartą laiku pataikė, ir vos už minutės jau važiavo kartu su kitais pakeleiviais: alkoholikais, studentais ir pensininkais.
Namie Urtę pasitiko brolis, parsisiuntęs naują žaidimą ir tikinantis,kad šiandien Urtė tiesiog privalo jį išbandyti. Būdama bloga sesė, Urtė atsinešė į lovą kompą, tikrino feisbuką(antras gyvenimas..) ir klijavo pinigų dėžę(ilga istorija..).
Vakaro piktumo sindromo apnikta Urtė Povilaitytė gėrė tašėje rastą Spraitą, rašė savo blogą ir ieškojo atsakymų į gyvenimo klausimus.Nuotraukų bus - jei Simba atsiųs(nebus.)AČIŪ