Sekmadienis visada išliks sekmadieniu,kad ir kur pabustum. Net ir patogiausioj visatos lovoj, nubudus sekmadienį diena bus sekmadieniška. Visiškai netokia, kaip visos kitos savaitės dienos, blogąja prasme.
Šiandien Urtė pabudo vienuoliktą ryte, ištinusi, susivėlusi, akių vokai kaip Magdo būlkos, nuo galvos iki kojų pikta ir susirūpinusi.
Visą naktį vartėsi lovoje, miegojo be katino ir sapnavo įviariausio plauko nemalonius praeities žmones.
Močiutės pusryčiai atgaivino sekmadienio sindromo kamuojamą piktą anūkę, o pro langus lendanti saulė privertė išeiti į lauką. Lauke buvo vasara. Visiška vasara. Saulė, žydras dangus ir vabalai. Urtė miegojo ant žolės ir skaitė Remarko Tris Draugus, tada šiek tiek grėbė nupjautą žolę, lakstė po laukus basa ir be kelnių, netgi paravėjo tulpių darželį, išsinešė ligotą katiniuką pasidžiaugti vasara, kamavo katę kaip Aušrį,badydama ir niūrkydama.Katė, būdama netokia jau kantri kaip Aušrys, grįžo namo ir susirangė prie televizoriaus po dekučiu(miesčionė..).
Dienai įpusėjus Urtės tėvai sumąstė važiuoti namo. Dienai įvakarėjus, pavyko išvažiuoti.
Septintą vakare Urte jau trynė namų sofą, prausėsi namų duše, aplankė namų parduotuvę Šilą, nuspirko Kokakolos, nes labai norėjo kažko nesveiko, tikrino naujienas, patikrinusi susinervino, susigadino nuotaiką, parsiuntė Aivaro-Ag(d)nės rekomenduotą filmą Visada Kaip Pirmą Kartą,sumušė brolį-atkovojo kompą ir žiūrėjo filmą.Facebook atrado,kad šiandien laiško rašymo diena ir buvo sugalvojusi rašyti draugui laišką,bet 'Kaunas-šūdas gaunas'- suprato,kad nerašys. Kiek ant šūdo bebarstytum cukraus,ant sekmadienio - saulės ir kokakolos,vistiek geriau nebus. Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą