Dieną pradėjusi matematikos pamoka, bandomuoju egzaminu, pamiršusi namie knygas(šiandien buvo paskirtas laikas jas grąžinti..), neveikiančiu telefonu kišenėje, mieguista kaip meškinas oloj žiemą, Urtė savo dieną praleido Godos lovoje. Kol Goda bandė veikti kažką ypatingo(visgi, turime blogą, įdomus gyvenimas paprasčiausiai PRIVALOMAS),Urtė gulėjo. Pirma,gulėjo virtuvėje, tada ant kilimo, kol galiausiai - persikėlė ant lovos, užsimaukšlino žieminį megztinį, išsitraukė vilnonį dekį ir šešias valandas čilino sapnuose.
Goda, prislėgta draugės pasyvumo klausė muzikos, valgė čiulpinukus, badė Urtės nosį,kol galiausiai rado išeitį - šokolaaaaaaaaaadaaas. Ji žinojo, kad šito malonumo Urtė neatsisakys. Taip ir įvyko, puodelis karšto šokolado su sezamo sėklomis pažadino mūsų heroję iš žiemos miego ir net privertė išsiterlioti veidą. Didžiam Godos liūdesiui, pabudusi Urtė susiorientavo,kiek valandų, prisiminė vokiečių tekstą bei gimtąją lovą ir nieko nelaukusi susirinko drabužius ir išvyko namo.
Parvilkusi mieguistą kūną namo, rado mamą,gaminančią kugelį. Kugelis - lyg pavasarinė saulė sušildė miegančią Urtės širdį ir suteikė jėgų nepatingėti nustraksėti iki Šilo pasiimti sutaisyto mobilaus. Pagaaaaliau. Nebūtų Šilo taisykla, jei neištrintų visų numerių ir nuotraukų. Ai,menka bėda,gi ne karo metai.Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą