Legenda apie pusbrolį

Labas URTĖS VIRTUVĖS skaitytojai,

Jau senai ruošiausi parašyti šį postą ir labai džiaugiuosi, kad pagaliau  legenai apie mano išskirtinį mano pusbrolį pavyko išvysti dienos šviesą.

Ypatingas pusbrolis

 Dauguma žmonių turi vieną kitą pusbrolį ir čia anokia tai sensacija. Žinokit, aš turiu vos vieną grynakraujį pirmaeilį pusbrolį, tačiau čia jau ir slypi sensacija, mat mano pusbrolis yra praktiškai super herojus. Jo net vardas didingas kaip kunigaikščio - Margiris.

Priešistorė

 Pamenu kaip vaikystėje abu su pusbroliu prie televizoriaus pas močiutę Kupiškyje įsidrėbę poilsiaudavome ir valgydavome, valgydome, valgydavome. O močiutė vistiek vis klausdavo, ar alkani.
Nuo tokio gyvenimo būdo buvome pasidarę nejuokais putlūs paaugliai.

Linksmas nutikimas arba pastraipa, kurią rašant pagūglinau kokie yra žodžio „apsivemti“ sinonimai

 Kai buvome kokių keturiolikos, prisivalgėm ir atseit saldėsius išsportuoti, išbėgome krosiuko aplink marias. Dėja man ta iniciatyva baigėsi fiasko, mat nuo pilnumo supykino ir atgal teko pareiti.
Margiris krosiuką bėgo sėkmingai, bebėgdamas dar spėjo ir iš manęs pasijuokti ir tai, matyt, buvo ansktyvas ženklas.

 Visa laimė, kad: nei aš, nei Margiris putlios paauglystės neparsinešėme į jaunystę. Priešingai - Margiris pradėjo intensyviai sportuoti ir patapo didžiu kačelkės entuziastu. Mano putlumas turbūt buvo brendimas...

Nejučia mes abu užaugome ir vis rečiau pas močiutę Kupiškyje prie televizoriaus nesaikingai valgydavome. Aš svetur gyvenau jau nuo mokyklos baigimo, o ir Margiris prieš porą metų, meilės vedinas išsikraustė gyventį į Britanijos sostinę - Londoną.

Pirmi žingsniai metropolyje

Margiriui atvykus į Londoną, aš jį priglaudžiau savo kambaryje, į savo virtuvės spintelę priimiau jo 2 kilogramus iš Kupiškio atsivežto proteino miltelių, net ir darbą padėjau susirasti.

Iš pradžių Margiriui sunkiai sekėsi susigaudyti metro, tačiau aš jį išmokiau. Kaip dabar pagalvoju, galėjau ir nemokyti, nes greitai Margiris atsistojo ant savų kojų tikrąją to žodžio prasme.

Super herojus: pradžia

Jis nustojo naudoti viešuoju transportu ir pradėjo eiti. Primenu, jog Londonas, tai ne Kupiškis - čia atstumai dideli. Bet tai pusbroliui buvo nė motais. Kartą, po dvylikos valandų pamainos darbe, jis parėjo namo iš už Londono esančio Twikenham stadijono. Ėjo šešias su puse valndas, neturėdamas išmaniojo telefono. Pakeliui rado dviratį. Dviratis neturėjo ratų, Bet juos rasti Margirui pavyko kitoje ilgoje kelionėje pėsčiomis.

Nesidžiauk radęs, neverk pametęs

Deja ilgo žygio metu neatlaikė batų padai. Teko su jais atsisveikinti.

Tuomet prasidėjo Margirio dviračio periodas. Jis visur važiuodavo dviračiu, pvz.: šimtą km iki kito miesto ir atgal, tą pačią dieną.

Neatlaikius ir dviračiui, Margiris nusprtendė visur bėgti. Bėga iki šiol iki darbo ir atgal, nuo vieno miesto galo, iki kito. O savaitgaliais bėga maratonus. Tiksliau nuo namų iki maratono vietos kitame Londono gale, tada maratoną ir atgal.

Paskutinį kartą, kai mačiau pusbrolį, jis į mano namus ir užbėgo po maratono ir sakėsi esąs pakankamai užimtas, nes tądien užsirašė į dar dešimt maratonų.

Įdomiausia tas, kad aš nė kiek neprdedu. Dešimt maratonų - faktas.

Pabaigai

                                              nuotrauka iš pusbrolio asm. archyvo

Mano pusbrolis yra vienas tų žmonių, kuris dar sugeba nustebinti gyvenant tokiame margaspalviame mieste. Taip pat - išvaizdus bei geraširdis. Ir dar jis yra vienas tų žmonių, kurie per dieną suvalgo kilogramą jautienos.

Margiri, tu esi super herojus. Sėkmės tau ir sportinės geros kokybės avalynės.

Merginos, mano duomenimis pusbrolis yra vienišas. Tad jei kuri norite stiprias rankas iškeisti į viešąjį transportą- aplenkti kamščius, niekuomet nebestresuoti dėl transporto darbuotojų streikavimo, sutaupyti nuolatinio bilieto pinigus ir būti į darbą atnešta, verčiau susipažinkite su Margiriu.

Linkėjimai.
Ačiū.
Urtė