Labutis URTĖS VIRTUVĖS gerbėjai,
Išgekbėk draugą: Londone atšalo ir pasdarė dar labiau pilka - nuo to visi žmonės apsirgo. Ypač Urtės draugė Kamilė, kurios gerklę apėmė pūlinė angina. (Visa laimė - ne ebola!)
Būdama prastos sveikatos ir neesanti prisiregistravusi prie vietinių gydytojų, jauna graži blondinė, gulėjo sunkios ligos patale ir svajojo apie apie šviesesnį rytojų. Svajodama ir apie tai, jog nenori mirti svečioje šalyje, ji paprašė Urtės leisti į kelionę į pačius ryčiausius Londono Rytus,lietuvišką parduotuvę, pirkti nelegalių antibiotikų geriausiai draugei.
Apie kurių egzistavimą buvo sužinojusi ne kur kitur, bet pačioje žaismingiausioje ir stebuklų pilniausioje Facebook grupėje ''Londono Lietuviai''. (Apie neišsemiamus stebuklus plačiau: http://urtesvirtuve.blogspot.co.uk/2013/10/feisbuko-grupes-londono-lietuviai.html
Egzotiškas nuotykis: Urtė sutiko ir leidosi į kelionę traukiniu. Po pusantros valandos, išlipusi Bekton stotyje, Urtė gerokai pasimetė: merginą supo vien tik gyvnamieji namai, degalinė ir greitkelis. Rodės, šiame Dievo pamirštame kampelyje, žmonės parduotuvių nė akyse nebuvo rėgėję.(Mistiška vietos gyventojų buitis be parduotuvės: viskas, ka jie ,rodos, veikė tai greitkelyje važinėjosi automobiliu, pylėsi degalus ir buvo namuose.) Tai buvo tokie tolimi Londono Rytai, kad Urtės telefonas nebepajėgė sugauti interneto ryšio, ir paliko ją vieną lokacinėje bėdoje.
Nepražuvo: Nebe pirmą kartą Urtė atlaikė gyvenimo siųstą iššūkį ir visai netikėtai priėjo didžiulį prekybos centrą. Pasukus jo pusėn, prieš Urtės akis išdygo pastatas su užrašu LITUANICA. Urtė kaipmat suprato, jog tai būsias nelegalių antibiotikų taškas. ''Kaip simboliška ir kaip nusipirksiu silkės" - atsipūtusi galvojo mergina.
Nuotraukoje: lietuviškumo Rytų Londone meka
LITUANICA - jausmas : super mega Lietuva : pastato viduje buvo lietuviškas knygynas, gėlių skyrelis, prekybos centras, juvelyrikos parduotuvėlė bei restoranas.
Taip pat, pastatas buvo gal penkiskart didesnis už "Šilą" prie Urtės tėvų namų Kaune, todėl mergina jautėsi net labiau Lietuvoje, negu išties būdama Lietuvoje. (Jė-jėjėjėjė AK-ROPO-LIS!!!)
SUPER SPY: Nuėjusi į mėsos skyrių, ėmė kalbinti mėsininką ir mėsos pardavėją, tikėdamasi išpešti informacijos apie nelegalius antibiotikus. Iš pradžių, net mąstė, jog reiktų šnabždėti, tačiau pašnekovai ėmė drąsiai ir garsiai pasakoti apie vaistukus.
Kiek džiaugsmo ir teigiamų emocijų jai suteikė nuoširdus pokalbis su tėvynainiais. Jau beveik ketvirtas mėnuo Urtė nebuvo su niekuo parduotuvėje gimtąja kalba čiulbėjusi.
Bučiukai Jums: Parduotuvės darbuotojai, savo ruožtu, nė kiek nesigėdijo kalbėti apie nelegaliai platinamus vaistus, tačiau patarė eiti į kitą netoliese esančia lietuvišką parduotuvę ("Kiek čia tų parduotuvių ir silkės jaučiu nusipirksiu toj anoj" - mąstė Urtė), mat būtent antibiotikų, esama tik joje.
Bektonas - Dievo apleista vieta, kurioje vien gyvenamieji namai, degalinė, greitkelis ir lietuviškos parduotuvės: Tuomet mėsininkas su kolege draugiškai penkis kartus rankomis ir žodiniais nurodymais paaiškino blogo herojei, kaip rasti aną parduotuvę. Urtė padėkojo maloniems tėvynainiams ir išėjo ieškoti kitos parduotuvės, pasak LITUANICOS darbuotojų, nuo šio Lietuvos židinio nutolusios vos per pora šimtų metrų.
Pasakojimas virto tiesa: tik išėjusi iš pastato, Urtė suprato, ką kelio pasakotojai turėjo omeny sakydami : "Atrodys, kad nėr ten, kur eiti, tik laužynai ir garažai, bet eik eik ir ten pamatysi tokius vartus prie mašinų serviso, mažytes durytes, ten nelabai matosi, bet nu yra parduotuvėlė".
Išties, Urtė ėjo kaip liepta, tačiau matė tik garažus ir apleistus pastatus. Dar matė pulkus mašinų mechanikų, statybininkų ir įtartinos- visai ne lietuviškos išvaizdos vaikinus ir vyrus, jai mojojančius ir bandančius kažką pasakyti (ir visai ne apie nelegalių antibiotikų parduotuvę...)
''Man nepavyks'': taip tarp garažų ir apleistų namų Urtė pravaikščiojo pusvalandį. Jau buvo visai rankas nueleidusi, nosį nukabinusi, ir vaistukus, ir silkę pamiršusi. Tačiau lemiamą akimirką, nusprendė nepasiduoti likimo žabangoms.
Grįžo atgal į pirmąją lietuvišką parduotuvę ir šįsyk, lankytojų pasiteiravo apie antrąją, nelegaliai antibiotikus parduodančią, liettuvišką parduotuvę. Išklausiusi nurodymys, suprato, kad ir vėl, eina į nežinią.
Antrąją lemtingą akimirką kelyje pasirodė senas juodas VOLVO, už kurio vairo sėdėjo parduotuvės klientė - tiką nurodžiusi Urtei kelią. Ji važiavo priekyje ir iškišusi galvą pro langą, šaukė aktualią informaciją: kur pasukti, kurie vartai, kurios durys.
P-E-R-G-A-L-Ė : Prasibrovusi pro metalinius vartus, Urtė išvydo, kaip rėkiančios moters iš VOLVO žadėta - mėlynas duris su lietuvišku užrašu. Netikėdama savo akimis Urtė nuėjo į pardtuotuvėlę ir lengva ranka nupirko dvi dėžutes antibiotikų.
Laimėjusi dienos kovą, laiminga ir savimi pasitikinti, eidama atgal ji nebebijojo nieko: nei statybininkų gundymų, nei automechanikų rankų juodumo, nei tos vietovės.
Pabaigai: Nors iš netikėtumo, jog vizitas į Bektoną nepatyrė fiasko, Urtė ir pamiršo nusipirkti silkės, vistiek jautėsi tikra nugalėtoja : išgelbėjusi draugę ir laimingai grįžusi,su laimikiu, namo.
P.S. Gyvenkim žiemą sveikatoje ir meilėje, ir visada turėkim šaldytuve silkės.
Bučiukai ir linkėjimai. Ačiū
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą