Kartais taip jau gyvenime nutinka, kad reikia kažkur stoti.Visa laimė, taip nutinka daugeliui.
Kartais nutinka dar ir taip,kad tokio dalyko, kurį (tikriausiai per klaidą) sumanei studijuoti, tavo gimtinėje studijuoti tiesiog nėra kur (ups). Likimo vingiui užvinguriavus tokia linkme - žvalgaisi ten, kur žvalgosi daugybė, daugybė tavo tautiečių - į Londoną (išties vau!!!).
Tada tiesiog gauni laišką į interviu ir progą aplankyti Londoną : nusifotografuoti prie bigbeno, ,paraidinti raudonu autobusu,elementariai prasukti vieną kitą britišką reivo malūną ar tiesiog nusiplauti rankas po dvigubu čiaupu...
Viskas būtų išties šaunu,teigiama,pavasariška, širdžiai miela bei malonu, nes tai geras miestas! Deja, net ir absoliučiai nuostabiai praleidus laiką Londone - kelionė į D.B.sostinę Urtei ir Kamilei asociajuojasi su vienu visiškai nešauniu, neteigiamu, nepavasarišku, nemielu ir nemaloniu širdžiai prisiminu - skrydžiu į priekį.
Mielieji mano blogo skaitytojai - visi mes žinome, jog gyvenimas yra žiaurus ir negailestingas, bet oj tikrai ne toks žiaurus ir negailestingas, kaip pachmielas lėktuve. Pachmielas lėktuve tai viskas kartu, kas baisu net ir po vieną : dantistas, atviras visų kūno kaulų lūžis, grupė One Direction, lietuvių kalbos kirčiavimo kontrolinis, nepaprastai dideliu greičiu prie veido bejudančios geometrinės figūros,uodai, sloga, grupė Balius, bomžai iš penkto troleibuso, vergija, badas, vagys, skurdas net ir ČIGONAI! Palikdama intrigą papasakosiu istoriją, ką merginos veikė dvi dienas prieš skrydį, jog praėjus beveik dviems mėnesiams po vizito į Londoną, jos abi įnirtingai stengiasi trinti smegenyse įaugusius skausmingos (tikrąja prasme) kelionės memuarus. Kurie (chacha) - priešingai nei koks gimdymas - nepasimiršta vos pasibaigus baisiam procesui!!!!!.
Tiesą sakant, aš tik dabar galiu apie tai kalbėti...
Kelionė į Londoną vyko sekmadienį pietų metu.
Penktadienį vyko renginys "Arterija", sukvietęs į Kauno Gargarą pačius šauniausius, kiečiausius ir panašius superherojus.
Boikotuodamos prieš nuostabią mados renginio idėją, Greta su Urte mąstė apsilankyti renginyje apsivilkusios juodu blizgiu treningu, sekdamos žymaus kūrėjo, lakštingalos balso savininko Egidijaus Dragūno-SEL išminties, kuri byloja, jog "2 keiksmažodžiai - su stilium nedraugauju".. Velniui prikišus pagalių į šios idėjos ratus, merginos pasirengė normaliais drabužiais ir išvyko į Gargarą aplankyti bei palaikyti renginyje darbą dirbančių draugių Kamilės ir Godos.
Gėda pelėda, pone Welniou, visgi reikėjo merginoms tuos treningus apsivilkti, nes viskas, ypač renginio organizacija, išskyrus Kamilės, Godos ir Mildos pasirodymą, buvo blogai.
Tokiomis akimirkomis gelbsti vienas visada džiuginantis namų apyvokos baldas - baras. Baras it tikras draugas ir tąnakat nepaliko merginų nelaimėje.
Tada atėjo šeštadienis. Urtė ėjo į Godos gimtadienį, dėja Goda, pažvelgė į liaudies posakį"Išeik iš gimtadienio" pernelyg rimtai - išties palikusi svečius išėjo, įlipo į taksą ir išvažiavo į Vilnių (oo taip-patūsinti su lenkais ir rusais).
Tada iš gimtadienio ne savo noru išėję Šarūnas ir Urtė pateko į Jazzo Palėpę, kur sutikę Kamilę bei Gretą labai labai nesaikingai vartojo alkoholį. Tai buvo viena esminių strateginių klaidų, nes Kamilė su Urte prabudo svečiuose pas Šarūną, visų veiduose žėrėjo rytinis patinėlis (patino - patinėlis), o merginos bandė įminti gyvenimišką mįslę, kokiame jos rajone ir kaip grįžti namo.
Po poros valandų Urtė su Kamile jau gurkšnojo Vytautą Kauno oro uoste.Tai nebuvo pati energingiausia bei šviesiausia jų gyvenimo popietė, bet tokią savaitgalinę praktiką neretai praktikuojančios merginos nesijaudino. Minėtasis nesijaudinimas tebuvo tyla prieš audrą - audrą jų kūnuose, įlipus į lėktuvą.
Pamačiusi filma "Egzorcistas" tiesiog maniau, jog tai baisus filmas. Dabar manau, kad aš žinau, kaip jautėsi ta mergina.AŠ jaučiu EMPATIJĄ. Tame pragaro lėktuve jaučiausi ir net panašiai elgiausi visas dvi su puse valandos, kol ant mano gležno, palaužto peties ramiai snaudė bendrakeleivis ir žvellgė liūdna visdar neatsimerkusi Kamilė, klausdama,kada gi mes nukrisime ir mums palengvės. Kada???
Išvada: ne - mes nenukritome. Taip - mes išgyvenome. Taip - daugiau niekada neskrisime niekur ant pachmielo. Taip - netgi iki Palangos.
Nepaisant šios šiurpios pachmielo praktikos lėktuve, Londonas draugėms atnešė daug džiaugsmo, juoko ir kitų malonių potyrių! Grįžusias britaniško vandens išniekintas suryžėjusias šviesiplaukes pasitiko mylintys draugai,papuošę namus, iškepę pyragą su šviežiomis braškemis ir patiekę merginų mylimos Sierros,(kaip gerai,kad) lyg žinodamos, Urtė ir Kamilė jiems parvežtė išties šaunių ir praktiškų lauktuvių:
Trumpai pakomentuosiu, kokie neįkainojamai reikalingi yra parvežtieji daiktai:
1. Mano asmenine nuomone - pati geriausia kokia tik agli būti lauktuvė - siuvenyrų tėvas - rankinukų korifėjus - Timotėjui parvežta rožinė mini tašytė trintukui su Anglijos vėliava. Ir į lauką, ir į pasimatymą, mažam daikteliui įsidėti - tikra kiekvieno hipsterio svajonė!
2. Žavi Elžbietos, Dianos bei meškiuko galva - puiki atvirutė, kelianti asociacijas su saulėlydžiu, vyšnios žydėjimu bei kitais nuostabiais gyvenimo nutikimais.
3. Šarūnui parvežtas nuotaikingas širdies formos veidrodėlis, su žaviu bei itin romantišku karališkosios poros bučiniu.
4. Paskutinis, bet išties neprasčiausias - Dominykui nupirktas rožinis clogsas - pakabukas raktams,su clogso skylutėje įmontuota širdies formos D.B. vėliava - kasdien kabantis prie namų raktų ir primenantis,jog kad ir kaip toli bebūtum - tėvynės žemė, visuomet širdy brangiausia.
Sėkmės mano blogo skaitytojai. Tai mokomoji medžiaga.
Ačiū.
Panašu, kad kelionė vis tiek buvo smagi, su nuotykiais ir gerais prisiminimais. Taip pat ir išmokote iš šios kelionės, kad geriau nekeliauti jei iš vakaro šventei. :) Dabar pati planuoju keliauti, galvoju, kad jei pasitaikys pigūs skrydžiai į Londaną tai reikės ten ir vykti :)
AtsakytiPanaikinti