IŠtiesų,tai situacija kasdien tampa vis labiau nevaldoma vien todėl,kad nė kiek nekinta..
Kiekvieną mielą darbo dieną Urtė atsikelia su mintimi,kad baldas,kuriame jei teko garbė praleisti naktį yra svarbiausia ideologija jos gyvenime ir kad visą likusį laiką nuo žadintuvo suskambėjimo sekundės ir pusvalandžio valios pastangų poto, Urtė darys viską(pavartotas rimtas žodis!),kad sugrįžtų į savo mylimąją lovą bet kokia kaina.
Todėl viską,ką fiziškai pajėgia jos kūnas,miego auka stengiasi atlikti savo lovoje : spręsti istorijos pratybas, valgyti saldainius ir kitus patiekalus, žiūrėti filmus,skaityti knygas, šukuoti savo šunį, mąstyti apie gyvenimą, klausyti muzikos, šokti, sportuoti, dainuoti, sėdėti feisbuke (sėdėti tik žodžių žaismas - užsiimant šia veikla lovoje visiškai įmanoma ir GULĖTI), mylėti savo pagalvę, žiūrėti į veidrodį priešais,nagrionėti gyvenimo klaidas, prisiminti geras akimirkas,gulinėti, tingėti ir netgi kurti ateities planus(gaila,kad ne eilėraščius).Tiesą sakant tai tik mažoji dalis šaunių veiklų,kurias įmanoma atlikti lovoje,tačiau mintys apie miegą trukdo man galvoti apie tai,kuo galėčiau papildyti paskutinį sakinį..
Atsakymas į klausimą,kodėl blogo herojei labai gaila: Labai gaila,kad lovoje nėra vonios kambario ir lauko, būtų dar geriau.
Socialinė praeitos savaitės patirtis: Pastaruoju metu Urtė taip rimtai užbrido su miegu,kad vieną rytą nesugebėjusi atsikelti į mokyklą (Loginis paaiškinimas numeris du:jau ėjo ketvirta pamoka,o ji visdar negailestingai kovojo su miego vienaragiu demonu) sukaupė jėgas ir visomis valios ir kūno pastangomis iškrito iš lovos, ir tik susidūrimas su žeme ją pagaliau prikėlė.
Bandymai spręsti problemą: didžiausia problemos dalį sudaro tai,kad nuo tada,kai Urtė save prisimena miegas visada buvo jos geras draugas. Esmė ta,kad visą dieną ir visą naktį Urtė mielai miegotų ir 64lt7 vienaragių ir nelogiškų sapnų ir neišsipildžiusiš svajonių pasaulyje,jei nerastų įdomesnės veiklos. Tam reikalui buvo pasitekltas senas geras būdas - kava. Dėja, jis niekuo negelbėjo. Kitų būdų Urtė neieškojo,nes labai norėjo miego (smerkiantiesiems atsakysiu,kad - labai reiškia labai).
Na nėra jau taip blogai: Miegas nesuėda viso Urtės laiko,bet visuomet sumaišo mokymosi planus. Tas piktybinis potraukis į pusvalanduką miego ant sofos sugadina visą istorijos lapų sprendimo planą ir paverčia zombiu visam likusiam vakarui.
Jei žinote,kokių nors sprendimo būdų ar patys susiduriate su panašia problemba, skambinkite man - galbūt pavyks kažką sumanyti.
O pabaigai pasakysiu,kad jeigu auginčiau ne savo beibį Česę,o stebuklingą auksinę žuvelę,tai ji man tikrai padėtų. Jei tėvai priimė auginti staigmeną spanielį,priims ir staigmeną norus pildančią auksinę žuvelę. (Puiki proga atsigrienti visiems, nepadovanojusiems man aštuonioliktojo gimtadienio dovanos!!;) )
Sėkmės, budrumo ir gero poilsio!!Linkėjimai,ačiū.
Nuotrauka tik įrodo padėties rimtumą. (Gulėjimas anksščiau ar vėliau prives prie miego.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą