Nesvarbu kelintadienis - ŠIANDIEN MANO GIMTADIENIS

Įspėjimas apie galimai nevykusį blogą: Iškart įspėju,kad šį postą Urtė rašo nemiegojusi, apsikabinusi spanielį ir vis dar išskirianti į aplinką spirito kvapą.

Įžanga: Dvi savaites Goda , Indrė ir Kamilė savo gyvenimą paskyrė lapkričio dvidešimt septintosios nakties scenarijui. Dvi savaitėsd be miego, maisto, užtad su didele telefonine sąskaita ir laimingai nusidriekusiais kaltininkių lūpų vingiais. Dar nesupratusiems, ar praleidusiems visatos skaldymo į tris gabalus fiestą - šios sumaišties kaltininkėmis tapo Urtė, Liudvika ir jų nelaiku, nevietoje nusidriekę gimtadieniai.

Iš didelės meilės Indrė, Kamė ir Goda išties pasistengė: kiekvieną mielą dieną kūrė absurdiškas istorijas, gyveno melo ir apgaulės tikslais, meldėsi uždaroms garso nepraleidiančioms patalpoms, gelžbetonio sienoms ir tikėjo kviestinių svečių liežuvių mazgais.

Išėjus temai apie vakaro svečius, tai visa derama pagarba organizatorėms, sutryousioms visus vidinius barjerus, rėmus ir kitokius įkalinimo simbolius ir sukvietus visus įmanomus, įvairesnio nei pats įvairus plauko draugus. Simba atskubėjo iš pačios sostinės, nešina vilnietiško taxisto nupirktų gėrimų krepšiu..

Ironija slypi tame, kad visas šias dvi laimės pamestas savaites, manydamos, kad yra jau visiškai bereikšmės, pametusios draugus ir džiaugsmą, ir Liudvika, ir Urtė, liūdėjo dėl atšalusių santykių su organizatorėmis, nepasakytų paslapčių ir keisto aplinkos kikenimo.

Kaip tikros naivuolės, jubiliatės gyveno įprastą gyvenimą, vis labiau liūdėdamos dėl laukiančių gimtadienių, gyvenimų, nepaliestų progreso ir šeštadienį laukinčios nakties Pop Star baro prieigose.

Istorija prasideda: Šeštadienio rytas, rodos, neišsiskyrė niekuo. Pusė vienuolikos, kaip ir kiekvieną mielą šeštadienį, susitikusios prie Soboro, Kamilė su Urte užbaigė teisės kursų programą, kaip ir kiekvieną kartą sugalvojusios lektoriams pravardes, aptarusios visus įmanomus minusus, norus, svajones ir laiko sukimo į priekį teorijas.

Popietė vyko lyg ir pagal planą. Trys valandos kirpykloje, trys valandos badymosi šukomis su Saimio kirpėjiniais eksperimentais ir Urtė turėjo visiškai tiesius, blizgančius, švelnius plaukus,visai kaip tie Šauma reklamoje(nes visi vyrai stovi mano eilėje..).

Būdama visiška siexiukė, Urtė nuvyko namo, pasistiprino prieš laukiantį Pop Star Bar aštuonesdešimtųjų dainų vakarėlį. Šeštą grįžo pas Kamilę, įgavo veidą, nusiimė Sibiro laikos pravardę inicijuojančius drabužius ir visais įmanomais būdais, drauge su Liudvika, bandė įrodyti Kamilei su Goda, kad mums gali nutikti blogo,kalbėjo apie visuomenės žiaurumą, pavojus/ drąsą, dalinosi nepaliaujančia bloga nuojauta ir kitais liūdnais potyriais. Tikslo pasiekti nepavyko, Kamilė su Goda pradėjo rėkti ir devintą jubiliatės, pagal idėją, įšėjo į Pop Starą.
Kaip bėbūtų įdomu, toli jos nenuėjo. Tiksliau, nulipo laiptais iš antro aukšto, kol pasiekus lauką, šalikais joms buvo užrištos akys, prasidėjo grąsinimai dėl žiūrėjimo, kalbėjimo ir pokštų taxi automobilyje.

Visdar būdamos naivuolės(pazorface), Urtė su Liudvika keikė drauges ir išreiškė nuomonę,kad važiuoti į klubą užrištomis akimis tikrai nėra taip įspūdinga, kaip gali pasirodyti joms.
Kelionė truko apie penkias minutes.Išlipus, Kamilė Urtę vedė laiptais aukštyn, kartu su aplink sklindančiais japonų kalbos garsais. Tai pasirodė Urtei šiek tiek keistoka, bet išties, iš Pop Star Baro ji nesitikėjo nieko daugiau,tik du kart vyresnio naujo draugo.

Visa tai,kas įvyko užlipus laiptais aukštyn, buvo visiškai pagrobta DiArči magų, neįtikėtina, beprotiška ir visi kiti sinonimais,kuriuos būtų įmanoma užrašyti.

Tai visgi buvo Džiazo palėpė, nors pirmąją valandą Urtė jautiesi kaip Pop Star bare, dėl visą kūną apėmusio šoko.
Vien nuo vaizdo,kai iš visų įmanomų visuomeninių grupių surinkti draugai tau sako: nesvarbu kelintadienis, šiandien tavo gimtadienis, šviečiant stroboskopui ir grojant Aivaro gabalams, gyvenimas pasidaro visiškai puikus, septyniolikmetystė - rojus, o rankose spurdantis spanielis - kaip Lesė ir Rexas viename filme.

Nuo tos minutės Urtę visą naktį kankino mintis, ką ji gyvenime padarė tokio, kad tiek žmonių atėjo į jos ankstyvą septyniolktąjį gimtadienį. Tačiau, po patirto šoko kiekvienas taurusis lašas kirto kaip kirvis, todėl neužilgo gyvenimo filosofijos paieškos apskendo dancefloro upėse, su geriausiais žmonėmis, Aivaro kirmėlės judesiu, Krukonytės stroboskopu, mistiškai gimtadienyje/rato viduryje užsišėlusiu dancefloor-king Rankove.


Siexiukai klasiokai kūrė merginos prie židinio imimo planus, tempėsi artyn fanierinius stalus, Aušrys pasakojo Šarui, koks geras draugas yra Aivaras,Pranas su Simba pagaliau atrado santarvę ir kartu išvažiavo namo, ir taip toliau ir panašiai, dėja - ne visiems,gausiai susirinkusiems pavyko išlaikyti samonę..

Urtė išgirdo daug gerų žodžių, palinkėjimų, prisižiūrėjo šypsenų,pamatė daug neįtikėtinų įvykių, iš naujo pamilo visus dalyvavusius ir savo gimtadienio kardaną laikė iki pusės šeštos ryto, išvykus paskutiniams svečiams. Kalbant apie meilę kai kas ir įisimylėjo, dėja, trumpalaikiai jausmai neišlaikė ryto ir teliko skambūs draugų humoro jausmuose, jei tokie yra..

Nejaudama stuburo, dešinės kojos pado ir kairės kojos, Urtė ėjo iki Kamilės namų lovos, kur visą naktį kamavęs šalčio krėtimas jubiliatei neleido numigti nė valandos.
Rytas buvo sunkus, bet aplink ropinėjantis spanielis išsklaidė net sunkiausius pachmielo liūdesius.


Šeštadienio naktį aš supratau penkis dalykus:
Pirmas: aš TURIU ŠUNĮ. Guliu ant sofos su spaniele,vardu Čese.
Antras: aš TURIU DRAUGŲ.Visi,tie kurie turėjo ateiti,bet gyvenimas neleido - esu apie jus informuota.
Trečias: mano gimtadienis tik rytoj, todėl reikia pasistengti išgyventi, kad gimtadienio fiesta nebūtų išėjusi ant prakurų.
Ketvirtas: pamažu ateina supratimas,kad visi tie žmonės atėjo dėl manęs.
Penktas: Kamilė,Inrė ir Goda padirbėjo puikiai.
AČIŪ JUMS VISIEMS, visatos taškytojai. MYLIU IR BUČIUOJU,kaip baisiai ir nuvalkiotai tai beskambėtų.
Dėl paliktų daiktų teiraukitės pas Godą.
AČIŪ!Su gimtadieniu,mane!Ir Liudutę!
P.S. Visos asociacijos su šita daina.