Šiaip ne taip pasiekusi norimą rezultatą, po pietų išvažiavo aplankyti Kamilės su Liudvika, dėl savatės be tėvų namuose, baigiančias pavirsti kurmiais. Kamilė jau baiginėjo įsiliejimo į kurmių bendruomenę darbus, o nuo pat ryto kankinta vietinių čigų ir nygerių top dainų dešimtuko, bandė nesusikelti dar vieno infarkto.
Kaip sako mūsų liaudies posakis: nuo vilko - ant meškos. Šįkart posakis kirto iš pasalų ir Urtė pabėgusi nuo savosios, vėl gulėjo Maironio gatvės lovoje prie televizoriaus, žiūrėdama Pulp Fiction,neatsakingai ignoruodama už lango energiją gaminančią saulę.Tada kurmių trio aplankė Rokas ir picų išvežiotojas.
Jiems išėjus, dieną pagrobė DiArchi ir grąžino tik vienuoliktą vakare, gyvenimui ir Godai prispyrus išsiristi iš kimarinamosios dimensijos ir nueiti porą žingsnių pažiūrėti modernaus šokio spektaklio.
Spektaklis buvo visai ne toks, kokio buvo galima tikėtis, bet vis dėlto, matyt, geriau nei darinėti grybus iš Dzūkijos, namuose.
Taigi, kurmiai ir Goda su Timotiejum grįžo atgal į Kurmių erdvę, vėl sugulė į lovą prieš televizorių ir dalyvavo Beyoncės koncerte,aptarinėdami jos sudėjimą, makiažą ir dainų tekstus, dėl vietos trūkumo kūnų šokti buvo visiškai neįmanoma, o atsistoti - pernelyg sudėtinga, todėl teko šokti mintimis.
Kurmių naktis užsibaigė paryčiais, kurmišku miegu, Shakiros klipų žiūrėjimo ir dainavimo valandėle ir prisiminimais apie Beyoncės gražų kūną ir jai mirksėti trukdžiusį vėjelį.
Aleliuja kurmiai.
Ačiū.
P.S. Nuotraukoje: džipsi - tviksi vakaro draugė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą