Nepamiegojusi nei šeštadienį, nei sekamdienį, kaip dora gimnazistė, pirmadienį Urtė budo su gaidžiais, ėjo po dušu, valė dantis, rengėsi ir ruošėsi, knygų ieškojo.
Einančią pro duris moksleivę užklupo jausmas, kad lovoje liko pamirštas mobilusis radiokatyvusis telefonas.
Urtė grįžo atgal į savo kambarį, prigulė ant lovos ir laiką nuo tos akirkos iki grįžimo į gyvųjų pasaulį pagrobė DiArchi.
Atsigavusi dvyliktą valandą dienos,suprato, kad guli apsiklojusi su visais batais. Miego ir streso čiupta blogo herojė, atsikėlė iš guolio, persirengė miego sugniuždytus rūbus ir iškeliavo į mokyklą.
Tai nebuvo protingiausias jos priimtas sprendimas. Atsikėlusi dvyliktą nuėjo į lygiai DVI pamokas, viena iš jų buvo etika.
Grįžus namo Urtė bandė sekti laiudies posakiu ir imti save į nagą,turbūt nuo mėsos nevartojimo, nagas neatlaikė,drama užsimiršo ir Urtė vėl šešioms valandoms išvažiavo pas pagalves papokštauti.
Manote tai riba? Toli gražu ne.
Pabudusi vakare, minimaliai apsitvarkė namų darbų ruošoje ir vėl grįžo pas pagalves.
Blogiausia,kad dabar antradienis, pietų metas, o Urtė ir vėl žvalgosi į pagalvių pusę.Ir nepaliauja klausyti Shakiros.
Nenoriu Jūsų nuliūdinti,bet jaučių,jog artėja pasaulio pabaiga.
Prašykite, jei susidūrėte su greito prisikėlimo iš komos būdu.Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą