(„Y E S !” – tai septynių dienų vasaros stovykla, kurios pagrindas yra Gyvenimo meno „Y E S !” programa (angl. Youth Empowerment Seminar).)
Jogos stovykla. Jokio alkoholio. Jokių cigarečių. Jokių kiaušinių. Jokios mėsos. Viskas šimtu procentų. Jokio šūdmaliavimo.
Urtę pažįstantys žmonės sunkiai rastų sąsają tarp praeito sakinio ir merginos, pavarde Povilaitytė.
Pirmomis trimis dienomis, sąsajų nerado ir ji pati. Urtė jautėsi lyg sektoje, suvaržyta eilės prie dušo,urvinės lovos,rėkiančių ir plojančių aplinkinių,tragiškos muzikos diskotekoje, jokio laisvalaikio, naujų taisyklių ir anktyvų rytų bei manė esanti sulaužyta po gausių jogos pratimų.
Kitomis dienomis blogo herojė įsivažiavo, pasijautė lyg namie, meditavo, susidraugavo su kambariokėmis,mokėsi masažo, grojo gitara, šoko tautinius šokius, įsigudrino įlipti ir išlipti iš lovos pro minimalų tarpą, išmoko valgyti visus įmanomus patiekalus šaukštu,dirbo grupėje, nevalgė mėsos, įgavo daug naujų žinių ir gyvenimiškų patarimų stresui numalšinti.
Urtė pamilo septynioliktą namelį, tą betvarkę ir jo gyventojas, dalyvavo absurdiškose paskutinės nakties fotosesijose, prarado mėsios norą ir grįžo namo išvalytu kūnu.
P.S. Tačiau vienas dalykas, ko nepakeis jokia joga : priklausomybė nuo prekybos centrų. Važiuojant namo, pirmas sustojimas buvo Molėtų Maxima. Pamiršę, kad lyja, pamiršę,kad šalta,stovyklautojai ir visų jėgų bėgo durų link. Visi buvo taip išsiilgę čipsų, kas tiesiog stovėjo priešais lentyną, negalėdami išsirinkti,vis keitinėjo psirinkimus, lakstė ratais, trankė kokakolos šaldytuvų duris ir visą kelią džiaugėsi taip išsiilgtu nuodingu maistu.Aleliuja, E!!
Pirmas darbas grįžus: Magdas.
Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą