Radusi vieną iš dviejų vienodų pamestų knygų, Urtė įsidėjo į savo daktaro lagaminą dramos treningiuką, knygą, matematikos sąsiuvinį, geriausią pasauly tušinuką, pinigų dėžę ir dvidešimt po vienuolikos jau laukė Agnės turgaus stotelėje. Agnė vėlavo, o Urtė vasaros proga atvažiavo kiek ankstokai, todėl kentė piktus čigų(aut.past.Čigonų-romų) žvilgsnius, kliūvančių bobučių maišų dūrius ir lavino kantrybę. Kantrybė juk didžiausia dorybė..
Pasirodžius Agnei,prasidėjo Justės paieška, atakos skambučiais, taranai žinutėmis,bet Justė nepasidavė - nekėlė, neatrašė ir kitaip klasiokes ignoravo. Pamiršusios Justę, Urtė su Agne nupirko mokytojoms gėlių, prisiklausė kalbų apie rožę granprix(obuolio dydžio žiedas..)ir pėstute pro čigų kioskus, čigų kvartalu,patraukė link mokyklos. Sportas - sveikata.
Mokykloje Urtė pažiūrėjo savo,Marčio ir Godos rytojaus kalbėjimo laikus, informavo pamiršusius, susirado auklėtoją, davusi gėlę(lapė,kaip gudri..) prikalbino ją leisti laikyti kabinete pinigų dėžę ir nuskubėjo į matematikos konsultaciją.Konsultacija mažai skyrėsi nuo pamokos, na tik tuo, kad sėdėjo su Aivaru ir tai buvo pirmas apsilankymas matematikos kabinete šią vasarą. Kiti punktai, tokie kaip absoliutus nesigaudymas ir neapykanta skaičiams išliko lygiai tokie pat identiški. Konsltacija truko dvi valandas,be jokių petraukėlių. Laimei, laikas nebuvo sustojęs ir tam atėjo galas.
Po konsultacijos Urtė įteikė mokytojai gėlytę, padėkojo(viskas vėl egzamino išlaikymo tikslais..)ir nuėjo iki bibliotekos grąžinti ryte rastos knygos. Biblioteikininkės parašo negavo, gavo tik patyčias, kad vistiek teks vieną knygą pirkti. Urtei tai didelio juoko nesukėlė, net sakyčiau - sukėlė liūdesį.
Tą sunkią akimirką apsireiškė Aušrys.
- Ką Tu?
-O tu ką?
-Irgi.
Urtė sutiko Aušrį prie Soboro, čikiai bestai(aut.teisės A.U.)nuėjo iki kiosko, nusipirko ko nereikia ir džiaugėsi pirkiniu savo firminiame brome.
Pareigos jausmo spaudžiama Česė skubėjo į stotelę, kad neavėluotų į papildomą matematiką, o Timis liko centre aplankyti savo kimarkimar draugų.
Pareigos jausmas nėra jau toks šaunus, kaip iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti. Urtė, nuvažiavusi iki Žaliakalnio, mokytojos nerado, neaišku, kur ją velnias nešiojo.Dramos vadovas ir vėl atšaukė dramą, atidėjęs rytojui. Nusivylusi mūsų herojė grįžo namo, atmiegojo trūkstamo miego dalį(šiąnakt nuėjo miegoti antra nakties..),plovė galvą, tiesino hercą ir kitaip leido savo češišką laiką.Vėlgi, nejausdama jokio streso dėl rytdienos kalbėjimo egzamino.Priešingai, nei Goda,atakuodama Urtę savo paranojiškais,skambučiais. ..Gyvenimas - ašarų pakalnė, visi mes mirsim...Sėkmės rytoj visiems. Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą