Ketvirtadienio rytas išaušo pusė dvylikos, saulėtas ir šiltas. Pasiekusi tikrą išsi/persi-miegojimo zenitą Urtė Povilaitytė savo pusdienį paskyrė kambario tvarkymui, daiktų iš klasės renginio skambiu pavadinimu 'Užkvąsink Egzo Nesėkmę,Klasioke' plovimui, ,hakinimui facebooke(nulis gyvenimo,Povilaityte..),nuotraukų komentavimui,balso žvitrumo atgavinėjimui,konversų laisvinimui iš molio priespaudos ir trynimuisi po namus su pižama iki trijų dienos.
Molis nepaveikė batų, išplauti žybėjo kaip nauji, balkone kaip mat išdžiuvo, išplauti rūbai atsikratė laužo ir didžiojo Drato kvapų, gyvenimas vėl stojo į senas vėžes.
Neradę prasmingos veiklos, pamiršti draugų ir tėvų, nepalikusių nė cento,Urtė su likimo(ir šiaip..)broliu Joriu sumąstė keliauti į kiną,brolio reikalavimu į naująjį Šreką. Kaip buvo minėta, gimdytojai savo atžaloms nebuvo palikę nė lito, tačiau magišku būdu mažieji broliai/sesės visuomet turi krūvas pinigų.( Urtė įtaria,kad jos brolis užsiima narkotikų platinimu savo pradinėje mokykloje, nes visada laiko didelius pinigus, perka įvairiausius brangius žaislus,o pinigai visvien nesibaigia..). Sąžinės graužiama Urtė imdama iš mažesnio brolio pinigus jautėsi prastokai, bet Šrekas brolį pradžiugino, dainuojantis nutukęs katinas vertė juoktis visus salės vaikus, ir kaip įprasta - Šreko pasaka baigėsi ilgai ir laimingai, pamokiusi pustuštę salę,kad gyvenime reikia vertinti tai,ką turi.
Vakarop Urtė jautėsi prastokai, savo būseną apibūdino kaip psichologines pagirias, neturėjo nuotaikos, todėl kaip jai ir būdinga,laukė rašinio konkurso prizo ir Simbos laiško,tikrino pašto dėžutę, nepatikėjo Šreko pasakos moralu,galvojo apie laukiančias gyvenimo permainas ir tempė savo šlapius skalbinius, pamirštus-sulytus balkone namo. Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą