Visą šeštadienio vakarą Urtė tampė savo nervus mintimis apie rytojų. Rytoj,t.y.šiandien, blogo herojė turėjo nubusti devintą ryte, be jokio civilizacijos įsikišimo(nesupratusiems:žadintuvas,telefonas ir pan.).
Misija puikiai pavyko, stresas Urtei neleido ramiai sapnuoti, todėl pabudo šešios:keturiasešimttrys ir ėjo miegoti toliau, tačiau stresas dirbo toliau ir metusi lovą šalin(perkeltinė prasmė) panelė Česė nusprendė pabusti ir švytėti. Pabusti pavyko, švytėti taip pat: vėžio raudonumo kūnas visiškai atitiko švytėjimo standartą.
Kaip teigia liaudies posakiai, anksti kėlęs, gerą dieną turėsi(perfrazuota..). Liaudis nemelagiai, frazė pasitvirtino.
Pamiršusi, kad tai blogiausia savaitės diena, vadinamasis sickmadienis, Urtė atrašė į vakarykštę Aušrio žinutę(kaip visuomet laiku..),džiovino baidarių žygyje sušlapusius piniginę,drabužius ir batus,džiaugėsi geru oru, saule balkone, skalbė džinsus, derino finansinius reikalus su tėvais sode ir Agne, įpareigota paimti pinigus iš Urtės tėvų ir pradžiuginti Urte greitu praturtėjimu.
Ilgai regztas planas aplankyti Kauno Zoologijos sodą pasiekė savo zenitą. Pirmą valandą kepinant saulei, raudė Urtė, bebaimė Agnės sesė Viltė ir Agnė su draugu, jau stovyniavo zoo parko kasoje.
Tris valandas jie įnirtingai apžiūrinėjo apskurusius ir spalvą praradusius(žirafa beveik pilka..)gyvūnus,drąsino meškas lipti į baseiną,terariume nerado krokokodilo(rado tik šinšilą), matė tikrą bezdžionių kovą,ieškojo žiurkių namelio, valgė ledus netgi laikė rankose gyvas GYVATES. Tiesa, kas laikė - o kas ne. Vaikai - mūsų ateitis, įsitiko Urtė stebėdama bebaimę aštuonmetę Viltę su gyvate rankose. Vėliau ir su antra, (DIDESNE).Apžiūrėją viską,ką tik buvo įmanoma pamatyti, atsisveikino ir prižadėjo susitikti kelionėje į Kroatiją liepos septintą-aštuonioliktą dienomis.(Laimingi atsitiktinumai).
Urtė savo raudoną kūnelį tempė į stotelę ir sėdėdama tarp širofrenikų-piktų ir įsiutusių pensininkų ant suoliuko,prie Merkurijaus fontano, laukė vėluojančio Aušrio. Po pensininkų kovos(iš ramento..) ir keliolikos laukimo kaitinanačioje saulėje minučių pasirodė ponas BėguBėgu-ŠokuŠokuNesustoju ir po šimto pem metų nesimatymo(melas..) kaip ir seniau Čikė su Timiu vaikštinėjo Laisvės Alėja ir senamiesčiu, ieškodami alkanąjam Aušriui maisto, rado spurgyčių, tada kimarino Sanatakos slėnio žolėje, stebėjo besidenginančių pensininkų porą, paukščius,kuriuos matė tik Aušrys, džiaugėsi fūristų pakeliu, savivaldybės parkeliu ir diskutavo apie superherojus ir jų skirtumus.
Neatsilaikiusi saulės atakai, Urtė pajudėjo namo, o Aušrys į karmūškę(centro vaikai..).
Grįžusi namo Urtė guodė save dėl odos raudonio, džiaugėsi RYTOJ GRĮŽTANČIA GODA, jungė skalbenkę, valgė nektarinus ir rašė Jūsų skaitomą blogą.Ačiū.
P.S. Nuotraukoje bebaimė-mergaitė pipiriukė Viltė Dobilaitė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą