2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis

Virtuvėj - Egzas.

Šį keistai žvarbų,mums visiems jau įpratusiems prie saulės,rytą Urtė kėlėsi anksti, rengėsi, puošėsi,kitais būdais dabinosi ir skubėjo(nors kartą) į mokyklą. Šiandien vyko pirmasis Urtės gyvenime egzaminas. Aštuntą prie mokyklos prasidėjo sujudimas: kostiumuoti, sijonuoti, dešimtokai prisigėrę raminamųjų varstė mokyklos duris ir drebančiomis kojomis rūkydami ramstė bromų pakampius.Čia Urtė ir rado Godą,tiesa - neramstančią bromo kampo, stovejusią jo viduryje.Po rytinės nervų malšinimo ceremonijos Urtė nuskubėjo pas mylimuosius klasiokus, išsipusčiusius,kaip povus,kibo Pociui į parankę ir parašė pirmąją egzamino dalį. Pirmąją dalį,pirmojo gyvenime egzamino. Negi ne šauniai skamba?


Nepaisant to,kad egzamino vykdytoja beveik nekalbėjo lietuviškai, minėjo tik priešdėlius ir jos pavardė skambėjo,kaip vienas iš tų žodžių filmo "Mongolas" garso takelyje, rašinys gimė gana nesunkiai ir atėjo laikas pertraukai.
Kaip tikri kauniečiai,praleidome savo pirmojo egzamino,pirmosios dalies petrauką šauniausiame Kauno kultūriniame-architektūriniame paminkle prekybos ir pramogų centre, kur visuomet nusidriekusios milžiniškos eilės ir viskas yra ir bus gerai - "Akropolyje". Kol kitų klasių dešimtokai pirko alų, mes apsiribojome šviežiomis bandelėmis(dauugybė šviežio E) ir belaipsniais gėrimais. Petrauka greitai praėjo,rūbinėje Urtė Povilaitytė vėl paliko daiktus ir grįžo į savo pirmojo egzamino, ANTRĄJĄ dalį.
Antroji dalis,kaip ir pridera, turėjo dvi dalis: teksto suvokimą ir gramatiką. Urtė įsijautusi sprendė Benučio rūpesčius ir nagrinėjo jo santykius su tėčiu. Nesibaigus laikui išėjo iš kabineto, susirinko servetėles(Urtė visdar serga..),tušinukus, nuvalė nuo stalo trintuko trupinius ir netrukus jau laiminga kvėpavo šviežiu kolidoriaus oru.
Bekvėpuodama sutiko Aivarą, pasidalino Benučio gyvenimo įspūdžiais ir rūbinėje laukė viso klasės kolektyvo. Jam susirinkus, nusifotografavo su Pociumi(graži nuotrauka) ir išėjo egzo aplaistyti. Kaip bebūtų gaila, ligos kamuojama Urtė gėrė Kubuš bananinį,kol jos klasės draugai egzamino nesėkmę skandino spalvotuose Bacardi kokteiliuose,ar aluje.Nepaisant to, iš kitos klasės atimtas kaljanas Urtę pradžiugino ir sukėlė galvos skausmą. (Niekad viskas negali būti TIK gerai..). Žvarbaus oro paveiktus klasiokus pradėjo blaškyti mintys apie saulę, kankinti namų ilgesys. Nieko jau nepadarysi - išsiskirstėm,kas kur. Buvo ir kas į tualetą, buvo kas ir į senamiestį, o kas ir į MeGustą..


Urtė,kaip jau ir pridera pastaruoju metu, grįžusi prisigėrė vaistų ir saldžiai miegojo. Gerai, jau gerai, ne taip ir saldžiai - tėvų klausimai truputį blaškė, o mintys apie rytojaus vokiečių kalbos pamoką kėlė visišką siaubą.Skola: du tekstai,kuriuos reikia pasakoti ir knyga,kurios visi lapai guli Urtės tašėje,kažkokiu būdu - atskirai. Knygos remontas kainuos daug kantrybės ir lipnios juostos.
P.S. Urtės Virtuvė - vėl aš,Aivarai.
Ačiū.

4 komentarai: