2019 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Choras


Sveiki, Urtės Virtuvės skaitytojai,

Pradėsiu nuo to, kad kątik išsiunčiau choro vadovei elektroninį laišką, kuriame pasakiau, kad daugiau į repeticijas neateisiu. Laišką tiek kartų garsiai skaičiau, tryniau ir perrašinėjau, kad orkaitėje spėjo sudegti vakarienė. 

Jausmingame laiške (visai kaip kokiam nepasisekusiam mylimąjam) išdėsčiau, kokia dėkinga esu už šltą priėmimą ir kaip gaila, kad nesutapo mūsų vizijos, o kažkuria prasme, visai kaip santykiuose - charakteriai. Trumpai tariant: viskas baigta, bet likime draugais, chore "Gintaras". 

Tokios akimirkos, nors ir dažniausiai išeina į gerą, visuomet būna nelengvos.

Priešistorė

Kas dar nežino, vasaros pradžioje supratau, kad noriu dainuoti. Tiksliau dainuoti aš visada noriu ir dažnai tai darau, bet šią vasarą mane aplankė nušvitimas naujam hobiui - chorui. 

Mokykloje kažkodėl muziką mokiausi A lygiu ir porą metų lankiau chorą. Įdomu tai, kad mano mokyklos choro pavadinimas buvo "Vaivorykštė", nors koncertinė apranga - juoda, o dainos liūdnos. Kaip ten bebūtų, dainuoti chore man labai patiko, o dar jį lankė ir man į akį tuo metu kritęs (vienintelis) choro vaikinas. 

Pikantiška smulkmena: Kartą prieš kalėdinį koncertą jis man padovanojo popierinį laišką (jaučiu tikrai meilės), o aš jį kažkur salėje padėjau, kad po koncerto perskaityti ir taip niekad ir neberadau. Apmaudu iki šiol.

Choras "Gintaras"

Taigi, suradusi savo hobinį pašaukimą, puoliau ieškoti Kauno chorų kontaktų. Ir aptikau chorą "Gintaras", kuris repetuoja visai netoli namų. Susirašiau su choro vadove ir visą vasarą laukiau rugpjūčio gale vykusios choro atrankos.

Laukdama atrankos mintyse jau mačiau save atliekant aistringą solo partiją kaip kokia minimum Čivilytė, kaip smagiai chore dainuojame Abba dainas, kaip Gospel ritmo sūkūry sukuosi tarp juodaodžių. Ir, praktiškai, jau visus draugus, kolegas ir gimines kviečiau į savo koncertus. 

Atranka: tikrovė

Prieš atranką labai jaudinausi, bet viskas baigėsi laimingai. Prie pianino padainavus kelis pratimus, miela choro vadovė ištarė "galim pabandyti, tik turi labai klausytis" ir priskyrė mane prie antrų altų.

Dar ji pasakė, kad dainuosime sakralinę muziką ir repetcijos yra juodas darbas, o dainos toli gražu nėra kaip Chorų karuose.

Visi šie dalykai mane ir išgąsdino, ir suintrigavo. 

Repeticija

Netrukus į salę suplūdo choristai. Mano nedidelei nuostabai - daugiau vyrų nei moterų ir šiek tiek didesnei - visi choro nariai buvo vyresni nei mano tėvai. 

Kelios moterys dar prieš pradedant dainuoti bandė užmegzti su manimi mandagų pokalbį apie tai, kiek laiko dainuoju ir kodėl pasirinkau chorą "Gintaras". Mano atsakymai jų nesužavėjo, o vieną gal net įžeidė. Nesusizgrubau pameluoti ir atsakiau, kad oficialiai kaip ir nedainuoju, bet man tai atrodo smagu, o chorą rinkausi tokį, kad galėčiau į repeticijas nukeliauti pėščiomis.

Tada prasidėjo repeticija. Kūrinys buvo lotynų kalba, sudėtingas, bažnytinio stiliaus ir visi dainavo iš natų. Choro nariai dainavo penkiais skirtingais balsais ir turėjo savo partijas. 

Man pasisekė, kad buvau pasodinta prie choro senbuvės mielos moteriškės Laimutės, kuri padėjo susigaudyti, kuri mano teksto eilutė. 

Kam įdomu, Youtube yra tas kūrinys (čia atlieka ne choras "Gintaras", bet esmė išlieka ta pati): paklausyk čia

Antroji repeticija

Po pirmosios repeticijos supratau, kad tai nėra tai, ko aš tikėjausi: nei Gospel juodaodžių sūkurio, nei Abbos Waterloo nei mano Čivilytiškos partijos čia niekada nebus. 

Vadovė paminėjo, kad šį sudėtingą sakralinį kūrinį reikia paruošti per ateinančias aštuonias repeticijas, nes laukia sakralinės muzikos konkursas Lenkijoje.

Ir ši naujiena, ir sudėtingas kūrinys mane vėl išgąsdino ir gaila, nebesuintrigavo. 
Supratau, kad nei autobuse vežančiame į koncertą Lenkijoje, nei pačiame bažnytinės muzikos konkurse, man nebus labai smagu. 


Čia bandžiau sukurti asociatyvią iliustraciją su natomis - "Gintaras" tikriausiai ne man.

Geros naujienos

Per tą laiką kol rašiau šį tekstą, atrašė choro vadovė. Ji nesupyko ir suprato mano norą jaunesniam kolektyvui ir populiariąjai muzikai.

Linkiu sau sėkmės ir tinkamo choro atradimo.

Nenustokit dainuoti (labai norėjau užbaigti kaip kokia influencerė daininkė)!

Urtė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą