ĮŽANGA: Tikriausiai dabar savęs klausiate, kodėl šiandieninio posto pavadinimas toks filosofinis. Arba neklausiate. Nesvarbu.
Atsakymas vistiek vienas - todėl,kad gyvenant šioje šalyje (Didžiojoje Britanijoje) mane persekioja merginos, nešiojančios timpas vietoj kelnių.
Gal čia dar ir nebūtų didelės bėdos, bet tie persekiojantys užpakaliai visuomet būna tokie pat dideli,kaip ir nedailūs, o tokių jų, plona timpų medžiagėlė nebepajėgia paslėpti.
Kodėl sakau timpos, o ne legingsai, kaip būna užrašyta drabužių parduotuvėse: Valgau bananą ir galvoju,kaip čia išties reiktų sakyti: timpos ar legingsai. Abu žodžiai neskamba lietuviškai, todėl naudosiu timpos. Timpos skamba šelmiškai.
PASENAU: Nieko nesakau - tokie vaizdiniai manęs, nieku gyvu, niekuomet nedžiugino.
Bet dabar, kadangi pasenau (prieš pora savaičių švenčiau savo dvidešimtąjį jubiliejų) - tiesiog nebegaliu su jais taikstytis. Noriu šaukti, rėkti ir bėgti. Noriu užsidengti rankomis akis. Noriu su savimi visada nešiotis atsargines kelnes ir dangstyti jomis tuos mane persekiojančius užpakalius. Noriu permainų: taip tęstis nebegali. Taip neteisinga. Tai skaudina. (Tęsiu filosofine gaidele...)
Persekiojantis užpakalis sužlugdė studentės dieną (labai pamėgau tuos internetinių super rimtų naujienų straipsnių pavadinimus, ir kaip, matot, įsigudrinau juos visur taikyti): Šiandien turėjau labai anksti keltis. Pradėti dieną anskti gal ir teisinga, bet nedžiaugsminga. Ir taip jau apmaudu buvo, o dar šis begėdis vaizdas mano akis badė.Badė lipant laiptais. Badė einant gatve. Badė perėjos šviesai užsidegus žaliai.Badė it priešo durklas, praradus budrumą.
Tokie vaizdai tiesiog prikausto : šis užpakalis, rodos, lyg mažas tešlos gabalėlis, linguoja į kairę - į dešinę, lyg minkomas.
Turėčiau paminėti,kad mane labai sukrėtė ir tai, jog merginos megztinis priekinėje pusėje buvo ilgas, o nugaroje, kaip bebūtų gaila - nebuvo.
NEREIKIA IŠ KARTO SMERKTI: Tačiau aš nebūčiau linkusi dėl visko kaltinti timpų : kur jau šis menkas rūbelis atlaikys tokia tvirtą bei kartu putlią, priešpriešą...
Mama dėvi džinsus, dukra viešumoje staposi su timpomis (labai jau įgudau šitoj srity,man regis):
Kažkurią pirmadienio popietę važiavau namo ir metro pamačiau šokiruojantį vaizdą - mamą dėvėjusią džinsus su dukterimi, dėvinčia timpas vietoj kelnių. Žinau, kad sakysite, jog čia dar nieko, nes merginos užpakalis ne pats blogiausias. Bet ji juk dar tik auga - su tokiu auklėjimu, merginai subrendus, akis vėl badys ir badys ir badys, negatyvūs bei timpų nepaslėpiami vaizdai...
PARAMOS FONDAS "GELBĖKIT AKIS": Grįžtant namo, pakeliui, su nemaloniu vaizdiniu teko susidurti dar pora kartų. Ėjau, kaip seniems žmonėms priimta - burbėjau ir tuomet mano galvoje kilo idėja - įkurti organizaciją, šviečiančią žmones apie timpų ir kelnių skirtumus, dalinančią kelnes ir šitaip, prisidedančią prie pasaulio virsmo geresne vieta mūsų vaikams augti.
Dabar beliko sulaukti, kol labai praturtėsiu - tada imsiuos organizacijos steigimo.
UŽBĖGANT ĮVYKIAMS UŽ AKIŲ: Jeigu kažkas jau praturtėjote ir norite prisidėti prie organizacijos veiklos, rašykite man į mano el.paštą : urte.po@gmail.com. Visgi, Kalėdos, norų išsipildymo ir jų pildymo metas.
Ačiū.Susitiksim ateity, gražaus sniego ir švenčių!
P.S. Dabar pati esu su timpomis. Bet į gatvę su jomis neinu - užsidedu kelnes. Arba sijoną. Arba suknelę. Atsimenu mano klasiokė Vytautė, iš pradinės mokyklos, per kūno kultūrą būdavo su pėdkelnėmis. Net tada man tai teisinga neatrodė. Nebūkim tokie kaip jinai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą