Kaip bėbūtų keista, toks vaizdas suaštrina rudenį vis labiau mąžtančią gerą nuotaiką,energiją ir savo dieviška galia sunaikina galvoje sandeliuojamas gyvenimiško pozityvumo atsargas.
Kai suvoki,kad nemoki ištęsėti pažadų net sau pačiam,iš visų per atostogas užsibrėžtų tikslų įvykdei vos vieną,kuris net nebuvo vertas sąrašo,ryžiai kuriuos šiuo metu verdi,matyt,jau lydosi prie puodo dugno, youtube tave piktyviškai ignoruoja,iki didžiosios dienos neliko nė mėnesio,o tu gyveni identiškai taip pat,kaip pernai, nenuėjęs nė žingsnio toliau - pradedi vis labiau naiviai laukti vasaros, saulės ar bent jau atostogų į šiltus kraštus, kuriuose teikiama galimybė per savaitę suvalgyti tiek,kiek įprastai suvalgoma per pusę metų ir palikti visus, ir tuo pačiu užmiršti viską, kas neduoda ramybės lietuviškame šaltyje.
Jei įdomu, paklausykit kuo pripildyta mano galva šį pirmą lapkričio vakarą:
Šita daina sako tiesą.
Miike Snow - "Animal" from Downtown Music on Vimeo.
P.S. Žinau,kad rašau trečiuoju asmeniu ir dedu ne savo sumąstytus stulpelius,dėl ko smerkiu kitus, bet šiandien man atleidžia Jėzus,kurį sutikau prieš keturias valandas.
Amen. Ačiū. Sėkmės man ir kitiems moksleiviams, pasibaigus atostogoms.
Jaučiuos identiškai, tik skirtumėlis tas, jog mano didžioji diena ateis keliom dienom greičiau, nei tavoji.
AtsakytiPanaikintiLiūdina
AtsakytiPanaikinti