Savaitės pradžia Urtės Virtuvėje.

Kiekvienas pirmadienis, be išimties ir šiandiena man asocijuojasi su žadintuvu, sunkia mokinio dalia(gerai, jau gerai - kančia) ir masine psichoze.
Kaskart formulė išlieka ta pati : lova - mokykla - šūdmaliavims - drama - namai - lova.
Šis, tiesą sakant, neišsiskyrė beveik niekuo : ta pati mokykla, tas pats dramos etiudas, tas pats kūnas, tas pats miestas, tas pats troleibusas ,tas pats pavasaris. Ta pti rutina. Bajurus ir žodis.Turbūt toks jau tas jaunimas šiais laikais..
Taip ir būtų pasibaigus ta pati diena, jei ne du dalykai, padarę šiandieną kažkuo ypatingu:
numeris vienas - sėdėdami lauke, nebūtume savom akim užfiksavvę gatvės muzikantų muštynių ( gyvenam Kaune, vadinkim daiktus tikraisiais vardais - razborų). Reginys nepraėjo be pasekmių : sužlugdyta Simona Mačiulaitytė - Simba pradėjo skųstis pilvo skausmais ir kitais sveikatos sutrikimais...
numeris du : radau įkvėpimą. Kažką nepaprasto. Urtės formatu. Ciniko Roberto blogas. Bravo bis, bis bravo,Robke!
Ačiū.P.S. Nuotraukoje užfiksuota labai intensyvaus Urtės Povilaitytės šūdmalystės akimirka. Ačiū ir vėl.