Urtės rytas labai jau vėlyvas, juolab,kad Urtei nėra jokių atostogų ar šventinių dienų. Akytes pramerkusi be penkiolikos aštuonios Urtė Povilaitytė susiprato,kad vėluoja. Dar sapnuose skęstanti Urtė greitaklabe išbėrė keletą sakinių tėčiui apie muziką,kodėl jai nėra pirmų pamokų,apsivertė ant kito šono ir sapnavo toliau. Antrą kart atsikėlė dvidešimt po aštuonių.Tą akimirką ji priėmė sprendimą, kad trys pirmos pamokos negali visiškai niekaip pakeisti jos tolimesnio gyvenimo (pamiršusi faktą, kad per tą laiką mokykloje, kurį ji leido namie, kasnors alėjo pasipiršti..)ir pasakė sau,kad eis į dvi matematikas ir vokeičių. Mirtinas penktadienio trio.
Kol džiuvo Urtės plaukai ji gėrė arbatą, vaistus ir vėl arbatą, kapojo dribsnius "Trys draugai"(vanilinis,karamelinis ir šokoladinis meškinas..) ir tepė nosį šlykščiu eukaliptų tepalu, nes bijojo Godos moralų apie mediciną ir nemotyvuotumą ligos patale.
Apsirengė iš išėjo mokslo semti.Namie pamiršo kibirą,tai bus,kaip visada. Ir iš tiesų, eiti į mokyklą buvo kvailiausia Urtės šiandienos mintis. Matematikos mokytoja buvo kažkur pradingusi. Iš trijų pamokų liko vos viena,ir ta vokiečių.. Surinkusi keturis trejetus Urtė kovojo dėl ketverto pusmetyje,bet su ragana nepakovosi. Bus dar tų pažymių - ne karo metai. Nieko nepešus herojė grįžo namo,suvalgė šaldytuve rastus ledus,įšoko į tympas ir krito į lovą. Grįžusi iš darbo, jos mama pasibaisėjo dukros sveikata(obą - nors kartą),prigirdė vaistų ir prižadėjo nupirkti rūbų egzaminui(obą - ir vėl nors kartą). Nesėkmė tik tame,kad Urtė visiškai jėgų neturi ir pradeda ikiegzamininį vegetacijos laikotarpį. Sinusitas laimi - vienas:nulis.Ačiū.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą