2016 m. liepos 25 d., pirmadienis

Aš ne ofise, aš prie jūros.


Viltis durnių motina: pagaliau gavus savo pirmąjį darbą, rodos, auksinėje televizijos industrijoje gyvenimas taps rožemis klotas, šampano upėmis plaukiantis ir pompastiškomis dainomis, lyg Eurovizijos dainų konkurse, skambantis.

 Tiesa, nors ir negaliu skųstis, dabar esu oficiali televizijos produkcijos kompanijos samdinė: turiu darbinį emeilą, laminavimo aparatą bei du monitorius. Pro biuro langą matau London Eye ir visa kita, kas gera ir gražu ir  į filmavimus važiuoju, tačiau vistiek nubusi ryte noriu ne į darbą eiti, o atostogauti. Ir skųstis.

 Pirmus mėnėsius viskas beveik taip ir buvo, kaip tame spalvingame aprašyme,  bet dabar atėjusi į darbą - aš įsivaziduoju, kad esu prie jūros.

Viskas ko mano širdis trokšta, yra atostogos. Dirbant nuo devynių iki šešių supranti, kad gyvenimas yra labai trumpas. O po kiekvieno savaitgalio ateina beširdis pirmadienis, kuris kartais net priverčia susimąstyti, kas visgi yra prioritetas: festivalis ar darbo vieta.

Bet labiausiai, kai dirbi, o nori atostogauti, reikalus gadina Feisbukas. Rodos, viskas, ką kiti žmonės veikia yra atostogavimas. Laukiu, kol prisipildys mano kantrybės taurė, o tada jau tokius užblokuosiu:

1. Mes su vaikinu Romoje valgom ledus/geriam vyną/ bučiuojamės: nuotraukų, kur bučiuojatės, mano nuomone, išvis nereiktų dėti į internetą, bučinius verčiau pasilikti sau. Man atrodo tie, kas vis internete nesaikingai bučiuojasi po kurio laiko susipyksta ir gyvenime nebesibučiuoja. O dėl ledų - tai dar nelabai pikta, nes nelabai jų mėgstu, bet dėl vyno saulėtoje Italijoje, kurį geriate darbo dienomis - širdy piktinuosi, antrąkart eindama prisipildyt savo vandens ąsotį. Pakeliui ir kondicionierių pareguliuosiu.

2. Vaikinas iš paralelinės klasės, kuris dabar yra Tailande/Kinijoje/Havajuose. Sveikinu, dėl puikių atostogų, bet tavo nuotraukos mane verčia susimąstyti, ką aš savo gyvenime padariau ne taip. O visi dvidešimt trys tavo instagraminti peisažai ir mano kolegos, kurie karštomis dienomis į darbą avi pležankes - yra labai blogas emocinis kombo.

3. Su dviračiu - pajūry. Kol tu romantiškai suki ratus pajūrio takais ir kopose deginiesi be maudymkės viršaus, aš į darbą riedu požeminiu transportu.  Jame dėl karšto oro pilna smirdalių ir beveik taip pat blogai: žmonių, kurie metro po žeme važinėjasi dėvėdami saulės akinius.  O dar kartais pasitaiko blogiausias variantas - ir tas, ir tas...


4. Mergina iš gimtadienio vakarėlio, kuri ištisus metus leidžia Karibų salose. Ar tu Rihanos sesuo? Viskas, ka veiki - gulinėji jachtose ir maudaisi šiltose jūrose. Kokia tavo paslaptis?

Vienintelis mane šiuo metu guodžiantis dalykas yra mano naujas pedikiūras, kuris man asociajuojasi su vasara, atostogomis, saule, smėliu ir kaskart pažiūrėjus mane ramina, jog išaus ir mano atostogų diena. Taip pat prie to prisideda ir ši skrybėlė, mistiškai atsiradusi ant mano darbo stalo. Tikiu, jog tai ženklas. P.S. Nuotraukoje pedikiūro nesimato, nes kas dar nežinot - nemandagu kelt kojas ant stalo.




Gerų visiems atostogų. Tikiuosi, kad šis įrašas privers susimąstyti, jog jūsų, rodos, nekaltos ir šiltos atostogų nuotraukos, kitiems daužo širdis.

Ačiū.
P.S. Čia nuotrauka iš asmeninio archyvo. Atrodo, kad nardau Tailande bet iš tikrųjų čia kątik nusifotkinau darbe.