Įžangėlė: Pragaro namas - apgaulės, kančios, gėdos bei gyvenimo be komforto sintezė. Pragaro namas - tai erdvus vasariškas dvaras,kuris iš žvilgsnio žaviai jaukus, minkštas, dailiai apstatytas, bemaž tikras Jūsų svajonių atvaizdas. Deja, tai tik iliuzija...
Pasilikus PRAGARO NAME, pirmiausia susidursite su namo kreivumu, kuris verčia kreivai pastatytą stalą ridenti žemyn kreivomis grindimis, Jūsų mobilųjį telefoną, obuolį, kišeninį šunį,kišeninį laikrodį ar net akinius.
Negana to, daiktai dužta ant grindų, kaip tie perlai iš dainos apie mūsų keistą meilę, krisdami ant slidaus ir apgaulingo, rodės, tobulo namo parketo.
Negana to,šiame name Jūs mūvite nepaprastai storas, kietas, besibadančias vilnonės kojinės. Bandydami eiti, visuomet krentate ant parketo, o į kojines viena po kitos lenda rakštys ir šukės, kurios pasiekusios Jūsų žavias pėdas, jas niokoja,skaudina ir beabejo, žeidžia.
Lova, kurioje esate priverstas miegoti šiame name, Jums per trumpa, tokia pertrumpa,kad išlenda kojos, o lovos priekyje milžiniška lenta, kuri skatina Jus šią lovą padegti arba miegoti sėdint. (Primenu, pagalvių PRAGARO NAME nėra.) Jei mistiniu būdu užmigote, jus visą naktį kandžios uodai, aplink veidą skraidys musės, širšės, bitės, galbūt net nedideli paukščiai ar kiti skraoduoliai ir kankins nepakeliamas karštis.
Pagrindinė istorijos vaga
Pavargusios nuo daugiaprasmio miesto šurmulio, supratusios, kad viskam turi ateiti galas, kaip jis atėjo žymiąjam Brisiui ir pabūgusios panašaus likimo, Kamilė ir Urtė išvažiavo detoksikuotis į kaimą. Dienų dienas jas šildė saulė, gaivino ežero vanduo, o rytais jų veidus džiugindavo žavios mylimų augintinių akys.
Neveikdamos absoliučiai nieko, nuo nieko nepriklausomos, laivos it paukščiai merginos, valandų valandas nuogomis krūtinėmis džiugino vietinius medžius, krūmus, paukščius bei supynes. Neslėpkime, būtų džiuginusios ir vietinius kaimiečius, bet jų aplink tiesiog nebuvo (kaimo žmonės kasdien sunkiai dirba, o ne budi už tvoros, tikėdamiesi išvysti vieną kitą palaimingai nuogą krūtinę). Šitaip jos visiškai atprato nuo visų viršutinių rūbų ir išmoko pusnuogės semti vandenį iš šulinio, gaminti maistą, bėgti, šuoliuoti,strikinėti, kulniuoti, binzenti, gainioti šunis po pievas, rinkti daržoves ir prieskonius darže, plaukioti ant nugaros,sedėti ant sofos, nešioti savo mielus augintinius ant rankų ir įgavo gyvenimiškos išminties. Gyvenimiškoji merginų atrasta išmintis byloja, jog jau nekalbant apie kitus viršutinius apdarus, mažų mažiausiai maudymuko viršus yra visiškas absurdas ir neteisybė, apsunkinanti žmonijos ir taip nelengvą bei vertą detoksikacijos, kasdieninį gyvenimą. Juk rutina nuoga krūtine nebėra rutina!
O krūtinė nuo šių merginų poelgių krykštavo iš laimės. Juk ji praktiškai dar niekad gyvenime nebuvo šitaip nuostabiai įdegusi! Na, tiesą sakant iš pradžių ji buvo raudona, bet juk laikas ir ežeras užgydo visas žaizdas.
Kamilė net nusprendė, kad jei kas nors ką nors išprievartautų,ji įvykio aukai pasiūlytų išsimaudyti ežere, ir iškart nuslūgtų liūdesys. Apimtų džiaugsmas!
Gyvendamos visiškai valiūkišką undinių gyvenimą, kai vienintelis dienos klausimas yra : virsim ryžius ar vėl makaronus, kaip atidaryti kilkę ar kodėl man dar neužaugo undinės uodega, blondinės praleido detoksikacijos centre pačią laimingiausią vasaros savaitę. Jos stebėjo pravažiuojančius traktorius, kurie skriejo pro medinę tvorą kaip visas miesto negatyvumas ir tik skatino jų krūtų degimą ir entuziazmą gyvenimui kaime.
Šunims amžinai bežaidžiant ir skleidžiant žudynių garsus, merginos lovą apleisdavo 7 ryte ir miegą tęsdavo ant lieptelio, kur praėjo visos linksmiausios ir lyriškiausios savaitės akimirkos.
Užliūliuotos kaimo dvasios jos visos atrado savo vietą ir beatodairošką gyvenimišką džiaugsmą. Česė kiauras dienas medžiodavo paukščiukus, bandydama juos pavyti, milijardais aplink ežeriuką apsuktų ratų, Amika visuomet sulaukdavo prošal lėkiančio kaimiečio Audi ar traktoriaus, ant kurio juk taip gera loti, kvepuojant grynu oru. Kamilė kaip tikra undinė galėjo nelipti iš vandens, o Urtė - amžinai gulinėti ir nuo visko ilsėtis. Galiausiai, Česytė netgi tapo auklyte, supratusi, jog visiškai pakritusioms pusnuogėms merginos, reikia eiti į pagalbą. Kiekvieną kartą Amikai bėgant pas tarktorių, Česė ją pamokydamo smurtu ir atvesdavo pas šeimininkes. Visas tavo blogis, kaime virsta geriu: net ir mažosios Česytės agresyvumas virto paslaugumu. Net ir mažosios Amikos lojimas virto sirenos giesme. Net ir didžiųjų merginų nenutraukiamas poilsis virto tolygiu įdegiu, be baltos krūtinės efekto(it per kokią reklamą, kurių merginos nematė nė vienos, nes turėjo džiaugsmingesnių užsimėmimų nei žiūrėti televizorių ar naršyti internetinėje erdvėje!Valio!) Vientelė blondinių sąsaja su baisiuoju pasauliu buvo aifounas, iš kurio visą savaitę grojo pasaulietinė muziką, ir tai, tik todėl,kad nėra iš kur parsisiųsti kaimietiškos muzikos. Na, arba bent jau liaudiškos..
Pradėjusios rimtai svarstyti apie variantą apsigyventi kaime, merginos nusprendė važiuoti iki miestelio centro, aplankyti prekybos centrą Aibė bei aplankyti vietinius kultūros lopšius (biblioteką ir paštą).
Numynusios daugybę kilometrų, apliejusios kelią nesportiškosios Urtės ašaromis bei palydėtos miestelio gyventojų žvilgsniais, Urtė su Kamile grįžo atgal pas savo šuniukus ir visgi atmetė nuolatinio gyvenimo užmiestyje idėją..
Pabaigai
Neslėpsiu, visiškai detoksikuotis, deja, nepavyko. O paskutinę naktį merginas kankino pragaro namo efektas.
Ilsindamos savo saulės bei vandens išvargintus kūnus, merginos, kaip tikros pensininkės, keliaudavo į lovą, butaforiniam kaimo laikrodžiui išmusus dvyliktą, prieš tai kūnelius išsitepusios riebiais losjonais ir kvapiais aliejukais, šitaip juos ruošdamos rytojaus saulės seansams. Deja, tąnakt viskas trodė nepaaiškinamai baisu ir neįtikėtina, apėmė mintys, jog merginos išprotėjo, lova traškėjo nuo purvo, šunų bei smėlio, taip pat, visai kaip ir pragaro name, jas sekino baisus karštis, neleidęs užmigti ir išties kėlęs norą, padegti tą velnio lovą.. Tuo tarpu aplink krito bei traškėjo daiktai. Kamilė ėmė jaustis kaip laive, kuriame viskas siūbuoja,o Urtei buvo taip silpna, jog ji jautė mirtį ir baiminosi palikti pasaulį,kaip bobutė, mirusi namelyje ant koridoriaus sofutės..
Ryte Česytė mamytei parašė žinutę:
Patikslinu laukimo lokaciją:
Ačiū.Būkit laimingi ir daug deginkitės!
P.S. Abi kaimo gražuolės išgyveno ir netgi pasiekė civilizaciją. Tačiau ne iki pačio galo išpildžiusios detoksikacinę kaimo atostogų idėją, Kamilė bei Urtė savo žygį, Šakių apskrityje tęs ir vėl, paskyrusios tam visą kitą savaitę.
