mokykla vs statybos

Šįryt Urtė nusprendė pavelniauti ir neiti į mokyklą. Tiesą sakant, tai net neprisiskaitė prie tradicinių velniavimo pavyzdžių,nes paskyrė dieną istorijos mokymuisi (ŠAUNUOLĖ).
Deja, gyvenimas ne visuomet susiklosto taip,kaip yra suplanuota. Planas anksti atsikelti ir beatodariškai spręsti pratybas iki pat 5vakaro, siekiant išvengti papildomos istorijos mokytojos gilijotinavimo, žlugo.
Pradėti reiktų nuo to,kad Urtė miegojo su Česyte (todėl labai džiaugėsi ir atsikėlė pusė 12..)
Pabudusi Urtė atsivilko į lovą visas turimas pratybas ir knygas,valgė mandarinus bei ilgai mąstė,kad reikia nuo kažko pradėti - iš visų mentalinių jėgų bandė atsiversti knygą. Būna ir geresnių dienų..Sekėsi nekaip. Tada man paskambino Aiavras ir buvo va šitaip:
-Katuk,ką tu?
-Aš lovoj.
-Nori į Senukus?
-Nežinau,aš lovoj.
-Davai,man reikia fanieros, atvažiuosiu iki tavęs už 20min.
Taip pasibaigė istorijos mokymuisi paskirtas trečiadienis.

Tačiau prasidėjo linksmoji dienos dalis susijusi su fanera. Taip,šis žodis nesirašo su dvibalsiu ie,kaip aš maniau visą savo gyvenimą iki šiandienos, perskaičiusi tai ant faneros kainos lapuko.( 10 balų: Senukai - edukacijos židinys!!)
Įžanga: Paskutinį kartą Senukuose lankiausi praeitą žiemą, todėl likimas man su kaupu atlygino.

Pirmiausia, tai mane nuoširdžiai nustebino prekybos centro Senukai konsultantų akiračio platumas. Uždavus klausimą,kur galėtume gauti didesnių faneros plokščių, konsultantas atsakė,jog Jonavos gatvėje! Koks puikus netikėtas atsakymas! (Kur man nusipirkti - ogi kitoje parduotuvėje..)
Todėl mes ištiesų nuvažiavome į Jonavos gatvę,kodiniu pavadinimu Statybų Duoną (šį pavadinimą taipogi pasakė paslaugusis konsultantas).
Antruose Senukuose atsirado reikalingo dydžio faneros plokštė! Didelį įspūdį Urtei darė eilėje stovintys TIKRI STATYBŲ VYRAI, vilkintys pukines chaki spalvos striukes ir tokiu metų oru dėvintys crocsus!Kol Aivaras bandė greičiau sumokėti už Senukų perlą be eilės(pjastyti mums nereikėjo,o ten pasirodo buvo dar ir pajustykla!!),Urtė herojiškai laikė tą milžinišką netikros medienos gabalą, bet deja, nesijautė užsimaskavusi. Todėl laikydama labai gailėjosi,kad užsidėjo suknytę, o ne treningą!(Kokia ironija - sunkiųjų rytų metų,viešumoje būna visiškai atvikščiai!)
Vėliau paaiškėjo,kad pirkinys netelpa į mašiną. Teko priimti daug staigių-gudrių sprendimų. Pirmi variantai buvo genialūs: pirmas-važiuoti atdara bagažine,antras-sukišti fanieros ploktę į galą ir važiuoti atdaromis abiejomis durelėmis, trečias-vežti ant stogo, paskutinis,bet geriausias- Urtei ją laikyti iškišta pro langą ranka. Deja, visi šie išmanūs variantai buvo atmesti, išskyrus paskutinis,bet grėsė bėda pakeliui išslydus iš rankų..

Tada Aivaras buvo tikras statybinikas ir sugalvojo,kaip į savo sportinę Mazdą sutalpinti tą už mašiną didesnę plokštę.Jam pavyko!
Sprendimas buvo vykęs,tačiau, neslėpsiu, pusėtinas.. Aivaras vairavo su į galvą įremtu fanieros lakšto kraštu,o Urtė gulėjo gale,po fanieros stogu, ir valgė mašinoje rastą pyragą.

Ir galiausiai po visų šitų statybinių išdaigų paaiškėjo,kad SENUKAI NEBEMADINGI - VISI VARO Į ERMITAŽĄ!!! Tikriausiai tai buvo atpildas už tai,kad dvyliktokai paskutinių metų mokykloje laiką leidžia statybinių medžiagų parduotuvėse.

Tadadam,pabaigai:Gyvenimas pilnas netikėtų posūkių. Saugokitės,kad per juos į galvą nesusmigtų fanieros plokštės kampas.
Būkit laimingi, atleiskit,kad rašau tai pirmu,tai trečiu asmeniu.
Ačiū.
P.S.Pridedu įstabią FANEROS NUOTRAUKĄ(pagal visagalį google,ji net turi vardą Marine!)

AŠ PRIEŠ MIEGĄ NE KARYS

Sveiki,mielieji mano blogo skaitytojai,jei dar tokie egzistuojate, turiu omenyje,jeigu jūsų susidomėjimas mano asmeninio gyvenimo pasakojimais šitame bloge skaniu pavadinimu esti toks stiprus,kad nepamiršote URTĖS VIRTUVĖS net po šitiek laiko,kai Urtė niekuo su jumis nesidalino,nes visą laiką veikė KAŽKĄ arba labiau tikėtina miegojo,nes paskutiniu metu ji daugiau niekam neskiria tiek laiko ir dėmesio,kiek miegui. (Loginis pastebėjimas numeris vienas : Sunku patikėti,bet visa šita ilga ir mieguista įžanga yra vienas sakinuys!!!)

IŠtiesų,tai situacija kasdien tampa vis labiau nevaldoma vien todėl,kad nė kiek nekinta..
Kiekvieną mielą darbo dieną Urtė atsikelia su mintimi,kad baldas,kuriame jei teko garbė praleisti naktį yra svarbiausia ideologija jos gyvenime ir kad visą likusį laiką nuo žadintuvo suskambėjimo sekundės ir pusvalandžio valios pastangų poto, Urtė darys viską(pavartotas rimtas žodis!),kad sugrįžtų į savo mylimąją lovą bet kokia kaina.
Todėl viską,ką fiziškai pajėgia jos kūnas,miego auka stengiasi atlikti savo lovoje : spręsti istorijos pratybas, valgyti saldainius ir kitus patiekalus, žiūrėti filmus,skaityti knygas, šukuoti savo šunį, mąstyti apie gyvenimą, klausyti muzikos, šokti, sportuoti, dainuoti, sėdėti feisbuke (sėdėti tik žodžių žaismas - užsiimant šia veikla lovoje visiškai įmanoma ir GULĖTI), mylėti savo pagalvę, žiūrėti į veidrodį priešais,nagrionėti gyvenimo klaidas, prisiminti geras akimirkas,gulinėti, tingėti ir netgi kurti ateities planus(gaila,kad ne eilėraščius).Tiesą sakant tai tik mažoji dalis šaunių veiklų,kurias įmanoma atlikti lovoje,tačiau mintys apie miegą trukdo man galvoti apie tai,kuo galėčiau papildyti paskutinį sakinį..
Atsakymas į klausimą,kodėl blogo herojei labai gaila: Labai gaila,kad lovoje nėra vonios kambario ir lauko, būtų dar geriau.
Socialinė praeitos savaitės patirtis: Pastaruoju metu Urtė taip rimtai užbrido su miegu,kad vieną rytą nesugebėjusi atsikelti į mokyklą (Loginis paaiškinimas numeris du:jau ėjo ketvirta pamoka,o ji visdar negailestingai kovojo su miego vienaragiu demonu) sukaupė jėgas ir visomis valios ir kūno pastangomis iškrito iš lovos, ir tik susidūrimas su žeme ją pagaliau prikėlė.

Bandymai spręsti problemą: didžiausia problemos dalį sudaro tai,kad nuo tada,kai Urtė save prisimena miegas visada buvo jos geras draugas. Esmė ta,kad visą dieną ir visą naktį Urtė mielai miegotų ir 64lt7 vienaragių ir nelogiškų sapnų ir neišsipildžiusiš svajonių pasaulyje,jei nerastų įdomesnės veiklos. Tam reikalui buvo pasitekltas senas geras būdas - kava. Dėja, jis niekuo negelbėjo. Kitų būdų Urtė neieškojo,nes labai norėjo miego (smerkiantiesiems atsakysiu,kad - labai reiškia labai).

Na nėra jau taip blogai: Miegas nesuėda viso Urtės laiko,bet visuomet sumaišo mokymosi planus. Tas piktybinis potraukis į pusvalanduką miego ant sofos sugadina visą istorijos lapų sprendimo planą ir paverčia zombiu visam likusiam vakarui.

Jei žinote,kokių nors sprendimo būdų ar patys susiduriate su panašia problemba, skambinkite man - galbūt pavyks kažką sumanyti.

O pabaigai pasakysiu,kad jeigu auginčiau ne savo beibį Česę,o stebuklingą auksinę žuvelę,tai ji man tikrai padėtų. Jei tėvai priimė auginti staigmeną spanielį,priims ir staigmeną norus pildančią auksinę žuvelę. (Puiki proga atsigrienti visiems, nepadovanojusiems man aštuonioliktojo gimtadienio dovanos!!;) )

Sėkmės, budrumo ir gero poilsio!!Linkėjimai,ačiū.

Nuotrauka tik įrodo padėties rimtumą. (Gulėjimas anksščiau ar vėliau prives prie miego.)