10 baliaus tiesų

Pradėsiu nuo to,kad žodžio "balius" sąmoningai nekeičiu jokiu kitu todėl,kad žodis "balius" yra labai buitiškas, liaudiškas ir tyras, štai dėl ko jis man patinka, visai priešingai nei kiti įmanomi variantai : plotas, pijankė,sklatkė, tūsas, pobūvis, vakaronė ir visi kiti..( beveik visi šie gyvojo kalboje išnykę lyg dinozaurai, šiandieną paminėti tik priminimo ir masės sakiniui suteikimo principais)


Nežinau, kodėl, bet pasaulį matau,kaip visumą. Tą visumą sudaro ir baliai, todėl manau, kad ir gyventi, ir baliuose dalyvauti, geriau kaskart kažką naujo atrandant. Neesu už mažamečių alkoholizmą, bet, kad ir kaip keistai skambėtų - baliai moko. Balių šalininkai supras paminėtojo keisto skambesio netikėtiną prasmingumą.

Šiaip ar taip, gyvendami taisyklių pasaulyje, patys pradedame jas nejučia kurtis, šiandien Urtės Virtuvėje dešimt svarbiausių baliaus dėsningumų :

1. Pirmas baliuje - pirmas kosmose, paskutinis baliuje - pirmas kosmose, ir atvirkščiai.
2. Kiek bepirksi, kiek beneši - dideliame baliuje viskas greit pasibaigia ir niekad neužtenka.
3. Balkone visi draugai.
4. Po pirmųjų baliaus valandų septyniasdešimt procentų šventės dalyvių jau yra pasikeitę tipinėmis frazėmis : aš tave myliu, kad tu žinotum,koks tu belenkaip mldc, visada tau norėjau pasakyt, kad tu man labai patinki.. (Dievas vieną dieną mane nubaus už nežabotą žargono viešinimą.)
5. Tik tikrame baliuje išaiškėja atsakymas į klausimą " Ant kiek tu Drąsius?".
6. Tikras balius visuomet paliks vietos apmąstymams apie nepaaiškinamus faktus, atiminties užtemimo metu..
7. Be virtuvės ir tualeto - balius neįmanomas.
8. Ryte visuomet aplanko supratimas, kokia didelė vandens Žemėjė svarba.
9. Ryte netgi įmanoma patirti fizinį-psichologinį kūno skausmą vienu metu.
10. Prikolai gimę pagyrių rytą - tikri deimamtai, deja - skirti gryninti ne plačiąjai visuomenei.


DALYVAUK ŠVENTĖJ - IR BŪSI ŠVENTAS. Amen.

P.S. Taurus žodis pabaigai: geros savaitės skaitytojams: kuo daugiau darbų, rūpesčių, stresų ir kuo mažiau miego, jėgų ir laiko - kad savaitgalis pelnytai ateitų.
Ačiū

Nuotraukoje užfiksuotas baliaus dėsningumas numeris vienas.

O aš,matyt,nepalaikau Japonijos

Labai nemėgstu nieko cituoti, nežinantiems apie ką eina kalba, pridedu video.



Trumpai : Japonijoje nutiko nelaimė ir cunamis nužudė daug žmonių, dar yra daugybė tokių, kurie dingo be žinios.
Tai nėra juokinga.(Juokeliai apie siauras akis ir kitus smulkius organus būtų tikrai ne vietoje..)

Tiesa: Ir ištikrųjų, šis trumpas postas ne visai apie tai..



Šiandienos atradimai:
Taigi, lietuviai, palaikykime Japoniją! Facebooke net yra renginys tokiu skambiu pavadinimu.

Būdama empatiška mergina ir aš užsukau pažiūrėti, kaip gi prie pagalbos Japonijai galėčiau prisidėti.
Tiesą sakant, naujienos, jog pagalba užsibaigia paspausdus „DALYVAUSIU“, „NEDALYVAUSIU“ ar „GALBŪT DALYVAUSIU“ ir nuoroda į daugiau žinių apie katastrofą, manęs pernelyg nenustebino..
Bet kokie pagalbininkų Japonijai mąstai, ypač tų, kuriems dar nepakako ryžto sudalyvauti(kabėjimas ant „galbūt dalyvausiu“ jau pusė darbo, t.y. puiki pradžia savanoriško- geraširdiško- altruistiško atjautos kelio link..)



Tai dar kartą įrodė Urtės asmeninius nuogąstavimus dėl lietuvių tautos priklausomybės nuo kompiuterio rimtumo.

Sėkmės mums, sveikatos ir sveiko proto.
Ačiū.
P.S. Nebesiųskite man pakvietimų į tą fb renginį.

Kartais geriau nematyti. (Niekaip nesusiję su tolerancija ar kita rimta tema)

Praktika rodo: Kažkaip taip jau lemta, kad kiekvieną sykį man važiuojant namo iš anglų mokytojos, kiti keleiviai kiekvieną kartą sutinka pažįstamus. Matyt ir vėl lemta tiems senai lauktiems susitikimams,įvykti mano girdimąjame lauke, todėl visuomet suima gailestis žiūrint, kaip tie žmonės vienas kitą kankina.. (Pasimeta, išsigąsta, dreba.)

Įžanga: Visi žinom tą jausmą, kai tiesiog nenori sveikintis. Būna gi tokių dienų, sunkių rytų, liūdnų vakarų.. Galiausiai, gal sutiktasis žmogus pats kaltas!
Na, pasisveikint dar gal kažkaip įmanytumėt, bet viso mandagaus teksto po labas tikrai neatlaikytumėt.. Ir nieko čia blogo!

Geriausias variantas tomis dienomis lyg tyčia: Pasakysiu sąžiningai, būdas išvengti tų nekomfortabilių šnekų, kurį siūlo Urtės Virtuvė išties neblogas:
NUSISUKIT. PEREIKIT Į KITĄ PUSĘ GATVĖS. ŠVIESKITE SAU Į AKIS ĮSIVAZIDUOJAMA SAULE. Blogiausiu atveju, išsitraukit mobilų ir RAŠYKIT, rašykit, rašykit (kaip per visas tas reklamas), nesvarbu nei kam, nei ką - vistiek nesiųsit.
Liūdnoji šito tobulo patarimo pusė ta, kad visuomet atsiras žmonių, kurie nesupras jūsų nebylaus nenoro sveikintis. Tie atsiradusieji visvien pripuls tada visos pastangas praleisti diskusiją apie sniegą, lietų ir kryptį, kur važiuoji nueis šuniui ant uodegos..

Tas variantas vsitiek geriausias: Kaip jau ten bebūtų, gyvenime beveik viskas pem an pem (posakio autorius A.U.), todėl jau geriau sekti šio plano nei daryti klaidas, kurias Urtės Virtuvės herojė savo akimis matė:

Klaida numeris vienas:
Bendravimo su senais pažįstamais strategija: Labas ir ignoravimas. Tai nėra išeitis. Sutikęs pradinių klasių klasioką išėjusį į kitą mokyklą antros klasės pradžioje, darželio auklytės vyrą, kaimyno draugą ar kažkur matytą bendraamžį (tų kažkur matytų visur pilna!) ir jam išarę labas, pradedate kovą su savo paties sąžinės ir mandagumo syvais.
Pirmiausia todėl, kad pažįstamas žmogus išgirdęs raktažodį labas, mielai prisės prie jūsų autobuse ar kitoje vietoje, kur turėsite drauge praleisti tam tikrą laiko atkarpą..
Jei jau susiruošėte pasisveikinti, o visą kitą laiką apsimetinėti rašantys žinutes, mirtinai susidomėję savo batais ar nagais - darote klaidą. Visą tai reikėjo daryti prieš ištariant pasveikinamajį žodį.
O jį ištarus - reikia kalbėti. Nekalbėsite - visą kelionės laiką kęsite sąžininės ir mandagumo puolimą.

Klaida numeris du:
Bendravimo su senais pažįstamais strategija : užpulsiu ir kalbinsiu kaip senais gerais laikais, kad ir kaip nenoriu, bet reikia. Nesiekiu nei liūdintojos, nei akimirkų gadintojos statuso, bet pradinių klasių klasiokas išėjęs į kitą mokyklą antroje klasėje, nepasijus jaukiai matydamas jūsų dirbtinę šypseną,jei bandysite su juo rasti artimą senų laikų kontaktą (klausimai : Ė, kaip panikės; zdare, ka tu ; girdėjau mokykloj muša TIKRAI NETINKA).
Praeitą savaitę mačiau merginą, kuri lygiai tokią nejaukią atmosferą sukūrė savo buvusiam klasiokui. Vaikinas ramiai stebėjo kelią, kol staiga atsirado ji, krūtimis įsirėžė jam į šoną inscenizuodama nesvarumo būseną autobuse ir dvidešimt minučių tardė vargšą apie jo meilės, pinigų, mokslų, šeimos ir darbo reikalus.. Negana to, jos žydra striukė, sąjungoje su šviesa spigino buvusio klasioko akis, gadino ir taip prastą regėjimą ir apsunkino rankos raumenis, ir taip nusilpusius nuo studentiško bado ir puslapių vartymo..

Išvados: Kiekvienas turime atrasti savo pažinčių išvengimo kelią, galbūt net mokytis iš klaidų. Sėkmės mums šiame kelyje.
Jei atsiras žmogus, niekada nejautęs nonoro sveikintis jausmo, tegul jis mane susiranda. Kitas postas bus apie jį!
AČiū.
P.S. Visi žmonės, kuriuos kada nors esu sutikusi/ kalbėjusi - neįsižeiskit. Čia ne apie jus. Čia tik apie tuos RETUS kartus, dienomis lyg tyčia.