ŠIUOLAIKINIO LIETUVIO KOMPLEKSAI

Žymusis žodis kompleksas reiškia savotišką baimės ir nepasitikėjimo savimi sintezę, nejučia tupinčią žmogaus pasąmonėje. Toji baimės išraiška karts nuo karto įkanda, pabėga, įkanda vėl ir taip kaip pasakoj be galo, žmogui gyvenimą ėda. Na, tai kokios negandos kausto šiuolaikinio lietuvio protą ir trukdo ateiti ilgai lauktai "vienai gražiai dienai"?

Pirmiausia reiktų paminėti, jog mūsų šalis - stereotipų šalis : niekas čia nėra matęs intelektualios blondinės, negodaus politiko, kyšio besikratančio kelių policijos pareigūno, ar galop - sąžiningo milijonieriaus verslininko.Įdomiausia šioje situacijoje tai, kad šiuolaikinis tautietis taip puikiai susigyveno su šalies stereotipais, kad jie kone prie odos priaugo ir užkirto visus kelius mintis apie kitokį gyvenimo būdą. Taip jau tapo įprasta lietuviui: Seime vagiu, policijoje - kyšius imu, o situaciją keisti - kompleksuoju. Bijau, žinoma: kaip man į akis kaimynui teks žiūrėt, jo kyšio nepaėmus?..

Visą šią susidariusią padėtį nejuokais įtakoja dar viena šiuolaikinio lietuvio fobija - kalbos naudojimas. Kaip juokingai beskambėtų, šių laikų tautietis kompleksuoja kalbėti. Nūdienos tautos nuomonė - kariai už tiesą, be laido nekovoja. Drąsos pakanka tik komentarams po didžiųjų portalų straipsniais, ir tai pagailint išminties. Pamatyti lietuvį vieną su kitu kaip lygų su lygiu kalbant ar nepažįstamajam komplimentą sakant - jau būtų stebuklas! Čia visai kaip filme "Adam". Vaikinas serga Aspergerio sindromu, sudarančių bendravimo problemų. Kalba su herojumi turi būti primityviai aiški - jokių perkeltinių prasmių, netiesioginio humoro. Grynas šiuoliakinis lietuvis! Vienas su kitu kalba "iš aukšto", trumpai, piktai ir paprastai, padaugžodžiauti leidžia sau tik komentaruose arba..po rinkimų.

O kur ir visi darbai, bedarbystė,pareigos, įgaliojimai, rinkimai. Lietuviai juk darbšti tauta, gal ir ekonomika labiau sektųsi jei nekompleksuotų dėl atsakomybės. Šių dienų lietuvio mąstymu - jis lyg žavi šokoladinė rožė ant didelio valstybės pyrago, jis - tik konditerinė dekoracija,neturinti žymios įtakos pyrago funkcijai. Tautietį kankina paprasčiausias atsakomybės trūkumas : juk daugelis balsuoti planuoja lygiai taip, kaip ir skųstis būsima valdžia..

Įdomu, kada ateis laikas tautai susivienyti ne tik per krepšinio čempionatą, bet tiesiogines pareigas vykdant, kartu bėdas sprendžiant, ar Airijon pabėgusio kaimyno, sūnus auginant..

Belieka tikėtis, kad šiuolaikinio lietuvio kompleksus tas pats lietuvis ir nugalės, prisiminęs, kad šalyje egzistuoja ne kaip dekoracija, o kaip vienetas. Tokiu būdu gal ir mąstymo laukas praplės valdas toliau asmeninės tvoros, ar lovos kampo.


P.S. arba kodėl tai čia įdėjau: Užpraeitą savaitę lietuvių kalbos pamokoje parašiau rašinį. Jame trūko žodžių ir, mokytojos nuomone, stigo atsitikmenų valstybiam egzaminui, bet man jis kažkuo patiko, tai pagalvojau, pataisysiu ir paviešinsiu. Ir dar savo, kaip kompleksuotos lietuvaitės, nuotrauką pridėjau.
Pažiūrėkit, dar kažkuria prasme, ir su vasario šešioliktąja sutapo.
Ačiū.

Širdučių šventė

Pateisinamoji įžanga: Vakar visą dieną norėjau parašyti neapsakomai demotyvuojantį postą apie Valentino dieną. Kokia ji gali būti liūdna ir negailestinga, bet nuėjau miegoti, todėl rašau šiandien (Valentino dienos rytojus). Per tą laiką suvokiau,kad nieko demotyvuojančio čia paslėpta nėra.

Ai,vistiek pažaisiu.

Trys dalykai, sutraumavę blogo heroję per meilės dieną:
a) prie manęs bučiavosi, tada mylėjosi, tada vienas kitą ignoravo du balandžiai.Pasiūliau porai susirasti kambarį, bet jiems tai buvo nė motais.

b) nuo septintos ryto į mano išmanųjį telefoną plūdo manijakiškos nežinomo manijako žinutės.Pasiūliau jam daugiau nerašyti - atsakymą bijau net pakartoti.

c) iš neapsakomo džiaugsmo ir noro šokti( rėkti iš laimės ), pasitempiau čiurnos raiščius.Viskas paprasta: Meilė daro mane šlubą.

Nuo garsiojo Forever Alone statuso Urtę gelbėjo ilgametė sužadėtinė Goda, romantinis kino seansas, Ashtono Kutcherio grožis ir su Česyte gertas šampanas.

Valio.Tai išties ypatinga šventė - mano mėgstamiausia šventė! Mylėsiu ir mylėsiuos!

Pabaigai: Suprantu,kad vasario keturiolikta niekuo nesiskiria nei nuo kitų vasario, nei nuo kitų vienuolikos mėnesių dienų.

Tiesiog neporinė žmonijos dalis nesugeba toleruoti porinės dalies, todėl mėgaujasi galimybe viešai paverkti dėl meilės tragedijų ir paremti plastmasės fabrikus.

Būkim laimingi ir mylėkim vieni kitus be ašarų.
P.S. Kokia gi Valentino diena be širdučių? Štai,o gi, visgi - banalumo karalienė.

Ačiū.

Peiliu gindamasi nuo pagrobėjų - pasidūrė.

Sekdami šią istoriją, mąstykite vieną paprastą dalyką : "šitaip niekad nedarysiu" ir užsitikrinsite visas garantijas bent jau savavališkai nesusižaloti..

Intriguojanti įžanga: Septyniolikmetė moksleivė Goda, užsiiminėjanti kalanetika viename įspūdingiausių Kauno rajonų, nerimaudama dėl grėsmės būti pagrobtai nusprendė imtis gynybos priemonių.
Nuo pačio ryto kūrė galimus gynybos variantus.
Pirmiausia: paskambino mamai, prašydama nuvažiuoti į ginklų parduotuvę, merginos žodžiais : "to elektrinio daikto" arba "tų dujų". Planui A neišdegus, sekė planas B.
Antras variantas: Babytės dujinis šautuvas. (Paukščiukams baidyti). Atkalbėta nuo šaunamosios idėjos nukentėjusioji rado
trečią išeitį: smulkus peilis virtuvinis peilis.


Scenarijus: keliaudama į minėtąjį rajoną mikroautobusu,Goda šaltąjį ginklą laikė krepšyje, o kelionės pabaigoje pasiruošusi pavojui, įsidėjo peilį ašmenimis į viršų ir lipo iš mikriuko. Štai čia ir slypi visa situacijos esmė. Vieta, kurioje moksleivė pasiekė žemę, buvo slidi, todėl slystėlėjusi (koks žavus žodis..) Goda susilenkė, bandydama nenukristi. Deja, jau geriau būtų nukritusi nei pati save padūrusi.. Susilenkimo metu peilis apisvertė ašmeninis į apačią iš susidūrė su moksleivės pilvu.

Mokslievės žodžiais : "na, pajutau,kad įdūrė, tačiau ėjau toliau, nes bijojau į kalanetiką pavėluoti". Paėjėjusi, įdomumo dėlei nusprendė patikrinti, kaip gi jos pilvui einasi. Nežinia, kaip pilvui ėjosi, kojų jis neturi, bet kraujas bėgo. Liūdniausia, kad jis gėrėsi į brnagų mamos megztinį, kurį Goda buvo slapčia užsidėjusi. Nenorėdama suerzinti mamos, likusį kelią iki treniruotės Goda laikė žaizdą prispaudusi pirštine ( čia jau išties netradicinė medicina ).

Loginė pastaba: Taip, perdurtu pilvu, kraujuojančia žaizda ji vis dar ėjo į kalanetikos treniruotę.

Pasiekusi norimą tikslą, Goda vėl įdomumo dėlei užsuko į tualetą, apžiūrėti patirtų sužalojimų. Nei kraujo dėmė, nei visu grožiu atsivėrę audiniai nepalaužė kalanetinės Godos dvasios.
Sužalotoji sudalyvavo kalanetikos treniruotėje, o tada nusprendė paskambinti Urtei, pasigirti.

Urtės istoriją nė kiek nesužavėjo, priešingai - išgąsdino. Urtė siūlė Godai kreiptis į medikus, išsikviesti greitąją ar bent paskambinti mamai, bet nukentėjusioji sakė,kad tai nebūtina,daug juokėsi, o išgirdusi raginimus paskambinti mamai teigė, jog ji už mamą nusimano žymiai daugiau, kad jos mama - tai ne Urtės mama(daktarė)..

Urtė pralinksmino savo šeimą Godos nutikimu, mama telefonu išdėstė visus nurodymus, pasibadystės atveju ir Goda, grįžusi namo, susitvarstė nukentėjusį pilvą, pasakiusi savo mamai, kad pjasutant peilis krito ant grindų, ji peilį gaudė pilvu, todėl taip nepasisekė megztiniui.

Loginė pastaba: taip, moksleivė savo mamai pateikė tokią versiją.


Kągi, pabaigai reikėtų pasakyti,kad nei šautuvas, nei "tas elektrinis daiktas", nei peilis neišgelbės, jei bandysite ant jo užkristi.
Sėkmės ginantis.
O aš einu į lovą, mąstysiu būdinius rytojau pasidūrėlės erzinimui..
Ačiū.

Antradieninio gyvenimo analizė

Pradėsiu nuo garsaus seniai mirusio antikos filosofo minties : Tikėk Urte - ji visagalė".
Žinau,kad pirmasis sakinis nėra labai įtikimas, argumentas vienintelis ir tai,nekoks, bet gailestis sau šiandien nugalėjo humorą, todėl, barngiausieji skiatytojai,būkite atlaidūs: pritarkite ir patikėkite filosofo žodžiais. (Dar galite paskambinkiti ir pasakykiti,kad mane mylit. Ačiū.)

MINĖTAS LABAI ĮTIKINAMAS ARGUMENTAS : Pirmą spalio rytą atsikėlusi septynios:penkiolika, Urtė sugebėjo nueiti į pirmą pamoką,kurios pradžia aštuntą:nulis,nulis. (Kelionės laikas : trisdešimt minučių).

P.S. Prieš aky - puiki savigailestinga nuotrauka.Ir - tokie postai ir man pačiai nepatinka.
Ačiū.